Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Galerijos šviesa

Iš Trakų kilusi Jolanta Lebednykienė – dailės galerijos direktorė

Vasarą Panevėžio dailės galerijai sukako 15 metų. Savivaldybei pavaldžioje biudžetinėje kultūros įstaigoje galima pamatyti ne tik miesto, apskrities ar šalies, bet ir užsienio menininkų kūrybą.

Paliktos skulptūros – kaip simpoziumų vyksmo ženklas

Dailės galerija organizuoja ir tarptautinius keramikų simpoziumus. Rengti juos mintis pirmajam kilo daugiau nei prieš 20 metų Alvydui Pakarkliui, tada stiklo fabrike dirbusiam ir ką tik Dailės institutą baigusiam panevėžiečiui. Jo siūlytam eksperimentui – išbandyti stiklo krosnyje degti ir meno kūrinius – pritarė įmonės vadovybė.

Kitais metais duris lankytojams atvėrė dailės galerija. Netrukus ji įsitraukė į keramikų simpoziumų rengimo veiklą. Galerijoje turėti skulptūrų kolekciją buvo sumanyta jos direktorės Jolantos Lebednykienės. Ji norėjo, kad Panevėžyje po kiekvieno keramikų simpoziumo liktų koks nors ženklas ir miesto bendruomenės nariai galėtų prisiminti bei džiaugtis, jog Aukštaitijos sostinėje dirbo garsūs menininkai iš daugelio pasaulio šalių.

Sąlygos – griežtos

Keramikų simpoziumus miesto Tarybos sprendimu nutarta rengti kas dveji metai. Juose dalyvavo menininkai iš visų pasaulio žemynų, išskyrus Afriką. Panevėžyje kūrė 129 keramikai iš 30 šalių.

Rengiantis simpoziumui, galerija intensyviai dirba ištisus metus. Apie įvyksiantį renginį susižino iš tarptautinių meno leidinių, per buvusių simpoziumų dalyvius. Išsami informacija apie jį skelbiama internete. Konkurso būdu žiuri atrenka simpoziumo dalyvius. Vasarą jie dirba penkias savaites.

Niekur nerasi kitos tokios kolekcijos

Per 15 galerijos gyvavimo metų joje yra sukaupta daugiau nei pusė tūkstančio įvairaus dydžio kūrinių. Yra itin didelių – tokių, kokius vos galima išdegti stiklo krosnyje. Skulptūros nuolat eksponuojamos galerijos antrame aukšte, šio aukšto saugyklose, kurios yra atviros lankytojams, taip pat galerijos kiemelyje. Kitos tokios keraminių skulptūrų kolekcijos neturi nė viena pasaulio galerija ar muziejus. Tuo itin gali didžiuotis panevėžiečiai. Apžiūrėti kolekcijos būtinai užsuka svečiai iš užsienio.

Ekspozicinės erdvės – didelės

Galerija yra 600 kv. m ploto, ji turi ir 1,5 tūkstančio kv. m uždarą kiemą. Pats pastatas, iškilęs XIX a. antroje pusėje, – vienas seniausių statinių mieste. Jis įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąvadą. Atlikus pastato rekonstrukciją, prieš 15 metų į jį įsikėlė dailės galerija. Pagrindinis jos rėmėjas – miesto savivaldybė. Rengdama projektus, galerija sugeba gauti ir papildomų lėšų iš įvairių šaltinių.

Jos pirmame aukšte yra 250 kv. m salė. Čia rengiamos parodos, jos keičiamos kas trys keturios savaitės. Per metus jų būna apie penkiolika. Salėje – puiki akustika, todėl joje sekmadieniais vyksta kamerinės muzikos vakarai. Galerija yra sudariusi kūrybinio bendradarbiavimo sutartį su valstybine nacionaline filharmonija, todėl į Aukštaitijos sostinę atvyksta garsūs atlikėjai. Galerija gali pasigirti savo edukacine veikla. Moksleiviams ji siūlo parengtas programas pagal parodas, kurios vyksta galerijoje, ir pagal dailės programas mokyklose. Per metus jose dalyvauja apie pusantro tūkstančio moksleivių.

Orientuojasi į profesionalųjį meną

Iš dailininkų už jų darbų eksponavimą galerija neima mokesčio, nes yra išlaikoma iš miesto biudžeto. Tačiau reikia dalyvauti konkurse, norint čia surengti parodą. Darbus jai atrenka galerijos taryba. Jeigu yra būtinybė, kviečiasi konsultantus iš Vilniaus ar iš užsienio. Kartą per metus Panevėžio krašto tautodailininkams suteikiama galimybė eksponuoti savo kūrinius. Turint itin svarbių rekomendacijų ar pateikus išskirtinių darbų, surengti čia savo parodą galima ir vienam tautodailininkui. Pigaus meno galerija neįsileidžia. Per metus galerija sulaukia apie 15 tūkstančių lankytojų.

Atvira krikščioniškajam menui

Panevėžio vyskupu dirbant Juozui Preikšui, jis galerijoje lankėsi ne kartą. Tapęs emeritu ir gyvendamas Kaune, ganytojas, atvykęs į Aukštaitijos sostinę, nepamiršta kelio į šį kultūros židinį. Ne sykį galerijoje buvo ir dabartinis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas – menui neabejingas žmogus. Joje veikė keliaujanti, krikščionybės tūkstantmečiui skirta paroda. Žurnalistas ir dailininkas Vaidotas Žukas, šalia savo kūrybos, buvo pristatęs religinio meno rinkinį. Buvo galima matyti parodą iš Paberžės bažnyčios liturginių drabužių kolekcijos, surinktos neseniai Amžinybėn išėjusio Tėvo Stanislovo. Lankytojai turėjo progą išvysti ir šiuolaikinių liturginių drabužių ekspoziciją, kurią pristatė viena Šiaulių menininkė.

Bronius VERTELKA

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"