|
Tęstinumas
Kaip tvirtino buvęs sovietinės Lietuvos pirmasis komunistų partijos sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas, tikrų, atsidavusių komunistų partijai ir jos ideologijai narių Lietuvoje tebuvo 3-5 procentai, o dauguma narių buvę tik prisišlieję prie tos partijos dėl asmeninės naudos. Po nepriklausomybės atgavimo komunistų partija nebuvo panaikinta ir joje liko apie 5 proc. buvusių narių, taigi galima tvirtinti, kad joje ir liko tie ištikimieji, atsidavusieji. Partijos pavadinimas, norint užmaskuoti tos nusikalstamos organizacijos tikrąją esmę, keistas net kelis kartus (SSKP LKP LDDP LSDP), tačiau savaiminis narių perėjimas iš vienos šios partijos į kitą liudija ištikimųjų prielankumo komunistų partijai, veiklos būdų bei sovietinio demokratinio centralizmo patirties tęstinumą. Akivaizdų tęstinumą liudija ir buvusių partinių nomenklatūrininkų išlikimas svarbiausiose valstybinėse institucijose Seime, Vyriausybėje, teismuose. Seimo ir Vyriausybės veikla atvira žiniasklaidai, gali būti kritikuojama, bet teismų veikla žiniasklaidai ir visuomenei yra savotiškas tabu, draudžiama zona, nes jų sprendimai galutiniai ir neskundžiami, kritika iškart prilyginama kišimuisi į teisminį procesą, spaudimą teismams. Kadangi teisėsaugininkais, su labai retomis išimtimis, dirbo tik ištikimi SSKP asmenys ir jie po nepriklausomybės atgavimo išliko savo postuose, teismų veiklos tęstinumas yra ryškiausias, prilygsta bolševikinei savivalei (zakon taiga, prokuror medved, rus. įstatymas taiga, prokuroras meška).
Kad Lietuvoje tarpsta teisinis nihilizmas ir perdėm įteisinamas neteisingumas, mato visuomenė, mato žiniasklaida, tačiau kam gi pasiskųsi? Pakritikavęs teismo sprendimą ar teisminio proceso pažeidimus, gali susilaukti sankcijų už šmeižtą. Jei vis tiek bandysi siekti tikro teisingumo, eik golgotą iki Strasbūro, o ten, pripažinus Lietuvos teismo sprendimą neteisingu, šimtatūkstantines ar milijonines baudas mokės ne neteisingą sprendimą priėmęs teisėjas, o Lietuvos valstybė, mokesčių mokėtojai, tarp kurių esi ir pats.
Pasirodo, teismai gali teisminio proceso medžiagą įslaptinti, tada teismo sprendimo motyvų nei žiniasklaida, nei visuomenė nesužinos. Antai Kazimiros Prunskienės, kitaip vadinamos Šatrijos, bylos medžiagą Apygardos teisėjas A.Šumskas įslaptino, paskelbė tik sprendimą, kad K.Prunskienė su KGB nebendradarbiavo, nors Aukščiausiasis Teismas tokio bendradarbiavimo faktą anksčiau yra patvirtinęs. Ar ne akivaizdus palankumo bolševikams tęstinumo patvirtinimas?!
Jei minimam tęstinumui trukdoma, iš teismų galima sulaukti keršto. Štai judėjimas Kitas pasirinkimas inicijavo promaskvietiškos Baltijos akademijos veiklos Lietuvoje nutraukimą. Skandalingai dėl įstatymų pažeidimų pagarsėjusios akademijos veikėjai apskundė judėjimą teismui, reikalaudami nubausti jį už šmeižtą, paprašė areštuoti šio judėjimo sąskaitą banke. Vilniaus pirmasis apylinkės teismas iškart pakluso: nors teisminis procesas dar rimtai ir neprasidėjęs, sąskaitą jau areštavo. Ar tai nepanašu į kerštą už palankaus Rusijai ir nepalankaus Lietuvai tęstinumo trikdymą?
Ko norėti iš paprastų teisėjų, jeigu pats teisingumo ministras Gintautas Bužinskas savo parašu rašte Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai (LLKS) tęstinumo svarbą iškėlė aukščiau už LR Seimo sprendimą?
1999 m. vasario 11 d. LR Seimas nutarė, kad Lukiškių aikštė turi tapti reprezentacine, o buvusieji KGB rūmai informaciniu centru, lietuvių tautos kovos ir kančių už Lietuvos laisvę muziejumi. Iš tikrųjų buvę KGB rūmai, pastatyti prieš šimtą metų, buvo represijų, caristinės, lenkiškosios, fašistinės ir ypač sovietinės okupacijų metais laisvės kovotojų, partizanų tardymo, kankinimo ir žudymo vieta, todėl laisvos ir nepriklausomos Lietuvos teismams čia būti tikrai netinka. Koks įspūdis kyla mūsų praeiviui, ypač užsieniečiui, pamačius šio pastato sienų granite iškaltas nužudytųjų pavardes ir greta dabartinių teismų iškabas?! Toks nesuderinamumas bado akis kiekvienam praeiviui, tačiau negi nebado akių aukščiausiems šalies vadovams?
Grįžkime prie G.Bužinsko, per daug įsijautusio į teisingumo sergėtojo vaidmenį, elgesio, išdrįsusio nepaisyti Seimo nutarimo. Jis savo nuostatą nesteigti buvusiuose KGB rūmuose informacinio centro-muziejaus motyvuoja istorišku neteisingumu ir net istorinio paveldo pažeidimu(!). Štai ką parašė G.Bužinskas liepos 4 dieną Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai:
Teisingumo ministerija (...) mano, kad minėtų teismų iškėlimas iš teismų darbui pritaikytų patalpų yra netikslingas, istoriškai neteisingas ir pareikalausiantis didelių kaštų. Pastatas Gedimino pr. 40/1 buvo pastatytas 1898 m. ir buvo skirtas tik teismui. Todėl visiškai suprantama, kodėl šiame pastate dirba ir turėtų dirbti teismai. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių teismams statytų pastatų, priklausančių tokios paskirties pastatų istoriniam paveldui.
Pagal Jurgį ir kepurė: paprasti teisėjai tęsia iš ne taip tolimos praeities atsineštas veiklos ir tradicijų nuostatas, o teisingumo ministras siekia carų laikus. O Seimo nutarimas? Bala jo nematė!
Gal ir nelengva vaduotis iš sovietinio paveldo bei jo tradicijų tęstinumo, ypač įsijautus į visagalių teisingumo vykdytojų vaidmenį, tačiau jei nėra visiškai sunykę padorumo pradai, jei dar yra priklausomybės savo tautai jausmo likutis, nelemto tęstinumo atsikratyti įmanoma.
Algimantas ZOLUBAS
Vilnius
© 2005 "XXI amžius"
|