Ar dar ilgai gyvensime su KGB šmėkla?
Naujos sudėties Liustracijos komisija žymiai aktyviau ėmė tirti asmenų, priklausiusių KGB, veiklą. Su tuo ją reikia sveikinti. Tačiau taip pat tenka apgailestauti, kad pavasario sesijos metu Seimas, net nagrinėdamas rezervininkų klausimą, nesiėmė KGB problemos spręsti iki galo. Visų pirma parengti normalų visa apimantį Liustracijos įstatymą, nes jame iki šiol tėra sudėti tik atskiri fragmentai. Seimo narių Alvydo Sadecko ir Rimanto Smetonos siūlymai anaiptol nebuvo taškų ant i sudėjimas KGB klausimu.
Pati rezervininkų problema taip pat liko neišbaigta. Tebuvo pasitenkinta nuomone, jog svarstyti pareigūnai nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui. Kyla klausimas: o kas tuomet kelia? Ar nesuprimityvinamas požiūris iki tokio lygmens, kad tik kuomet už lango stovi svetimi tankai, tuomet jau yra pavojus nacionaliniam saugumui? Kodėl nebuvo pagalvota apie valstybės įvaizdį, apie tų tarnybų, kurioms vadovauja rezervininkai, darbo kokybę, pagaliau apie visuomenės nuostatų formavimą? Juk jeigu tokie faktai apie tuometinius VSD vadovą, užsienio reikalų ministrą ar Seimo Pirmininko pavaduotoją būtų paaiškėję prieš gerą dešimtmetį, manau, tauta nebūtų tylėjusi ir privertusi juos atsistatydinti. Dabar tyla. Dar blogiau. Visuomenei bandoma piršti nuomonę, kad kitokių nesusikompromitavusių, nekorumpuotų, neturinčių sąsajų su užsienio šalių specialiosiomis tarnybomis žmonių, galinčių dirbti politikoje bei užimti aukštus postus valstybės tarnyboje, Lietuvoje lyg ir nėra. Kur nueisime su tokiu požiūriu? Ar neatsitiks taip, kad dar po kokių dešimties metų analogiški ryšiai virs privalumu pretenduojant į valdžios postus? Nebūkime naivūs tikėdamiesi, kad užsienio šalių specialiosios tarnybos, tarp jų ir Rusijos, toliau nedirba verbuojamojo darbo.
Beje, nesuprantamai elgiasi ir konservatoriai. Neprošal prisiminti faktą, kad 1998 metų pradžioje tuometinis Seimo narys Arvydas Akstinavičius, dirbdamas Seimo laikinojoje komisijoje KGB veiklai tirti, siūlė priimti Liustracijos įstatymą, paremtą čekų pavyzdžiu, tačiau komisijos pirmininkas konservatorius Algimantas Sėjūnas ir Tėvynės sąjungos valdančioji dauguma akivaizdžiai vilkino šį klausimą, dėl ko A.Akstinavičius pasitraukė iš komisijos. Primindama šią nebaigtą spręsti problemą, tikiuosi, kad galbūt rinkėjams pavyktų prisibelsti bent į parlamentinės opozicijos sąžinę. Juolab jog tai daug pastangų nereikalaujantis darbas galima sėkmingai pasinaudoti ir buvusio socialistinio bloko šalių patirtimi.
Tad ko reikia, kad po Lietuvą pavojingai neslankiotų KGB šmėkla? Visų pirma būtina politinė valia ir noras spręsti šį klausimą kompleksiškai iki galo. Tam reikia priimti išsamų įstatymą, praplečiant liustracinę bazę tokiomis pareigybėmis, kaip teisėjai, mokyklų, aukštųjų mokyklų vadovai, policijos pareigūnai, žurnalistai, kunigai ir t.t., kaip tai daro, pavyzdžiui, lenkai. Papildyti Baudžiamąjį Kodeksą, kad pareigūnai ar politikai, nuslėpę bet kokių įsipareigojimų užsienio šalių specialiosioms tarnyboms faktus, atsakytų pagal Baudžiamąjį kodeksą, kaip užėmę atitinkamus postus apgaulės būdu. Be abejo, tokias pareigas, kaip VSD vadovo, užsienio reikalų ministro, Seimo Pirmininko pavaduotojo, užimantys asmenys, turėję sąsajų su KGB, privalo būti atstatydinti, kad nekompromituotų valstybės ir nekomplikuotų savo srities tarnybų darbo.
Manau, pravartu būtų prisiminti daugiau kaip trijų dešimtmečių senumo vokiečių socialdemokrato Vilio Branto istoriją, kuomet, paaiškėjus, kad jo, tuometinio kanclerio, padėjėjas tarnauja promaskvietiškam VDR saugumui, V.Brantas nedvejodamas atsistatydino.
Violeta LINKIENĖ,
Lietuvos socialdemokratų sąjungos
pirmininko pavaduotoja
© 2005 "XXI amžius"
|