Atnaujintas 2005 rugsėjo 7 d.
Nr.66
(1367)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vienykimės be komunistų

Norint sukurti tautoje vienybę ir didžią ateitį, dabartis reikalauja praeities didvyrių pėdomis eiti.

                         Knygnešys Jurgis Bielinis

Tikriausiai esame stebėję paklydusius šunelius. Vieni jų susivėlę, uodegas žeme velka. Kiti dar su užriestom uodegom, blizgančiu kailiu, glaudžiasi prie nepažįstamų žmonių. Pirmieji jau iš niekur nieko nesitiki gauti, pašalėmis atokiau nuo žmonių sliūkina ir kažkur baigia gyvenimą.

Neseniai Kauno geležinkelio stotyje stebėjau nesurežisuotą šuniško gyvenimo tragediją. Skuba žmogus į Kybartų traukinį. Jį lydi nedidelis šunelis, kuris pabėga į priekį, parisnoja šone. Aišku, šunelis gerai sutaria su šeimininku. Jie važiuoja į sodą, o gal į jo tėviškę kaime. Tačiau žmogus neatsigręždamas įlipa į traukinį, šunelio nekviečia. Tas minutėlę pastovi, grįžta prie stoties rūmų durų ir, sulaukęs naujo keleivio, vėl palydi iki vagono durų. Vėl niekas į vagoną neįsikelia. Ir taip dar kartą, ir dar, kol traukinys išvažiuoja.

Aišku, šunelis paklydęs, ieško namų, naujo šeimininko, naujos šuniškos tarnystės, ėdesio iš dubenio. Šuniška tragedija! Ar ji nepanaši į šimtus tūkstančių žmogiškų tragedijų, ištikusių mūsų žmones po nepriklausomybės atkūrimo.

Kiek dabar matome žmonių, kurie jau nieko nebesitiki, degradavę, knaisiojasi konteineriuose? Kiek matome žmonių, kurie kaip šuniukai bėga paskui bet kokį apgaviką politiką ir balsuoja už butelį degtinės ar gražius pažadus?

Po nepriklausomybės paskelbimo džiaugsmo daugelio žmonių likimai sudužo: neteko darbo. Daug mažiau duženų būtų, jeigu ne komunistai valdytų. 1918 metais po didžiulio pasaulinio karo, daug sėkmingiau Lietuva atsikūrė. Dabar buvusi pirmaujanti SSRS respublika tapo moraliai ir materialiai sužlugdyta.

Aš amžiais liudysiu – ne Sąjūdis Lietuvą sužlugdė, ne jos vadai, o jai vadovavę komunistai, jos sekretoriai, visas buvęs ir tebeesantis jos aparatas, visi tie, kurie valdė žemės ūkį ir pramonę.

Drįstu tvirtinti, kad planas, žlungant SSRS, kaip komunistams išlikti valdžioje ir pasisavinti valstybės, t.y. žmonių, turtą buvo sukurtas centriniuose KGB institutuose. Apie tai man aiškino ir dokumentus davė, kai aš 1991 m. sausio 14 d. ir vėliau lankiausi Maskvoje, pas Maskvos socialdemokratus, ir prašiau pagalbos Lietuvai. Tuos dokumentus buvau parvežęs į Lietuvą.

Remiantis tuo planu buvo sukurti tokie įstatymai, kad komunistai, jų patikėtiniai galėtų privatizuoti valstybės turtą. O netrukus buvo rasti „atpirkimo ožiai“: apkaltintas Sąjūdis, Landsbergis. Brazausko kompanijai tai labai gerai pavyko: Sąjūdis, Landsbergis tapo prakeiksmu. Sąjūdžio kontrolieriai prirašė kalnus pažeidimų aktų žemės ūkių, įmonių vadovams. Tačiau prokuratūroje, policijoje, teismuose buvo tie patys buvę komunistai. O A.Paulauskas buvo vyriausiasis Respublikos prokuroras. Jie nieko nedarė.

Sąjūdis kaltas, kad neužteko įžvalgumo išėjus paskutiniam sovietų kareiviui uždrausti komunistams dešimt metų vykdyti politinę ir ekonominę veiklą.

Aukščiausiojoje Taryboje ėmus dominuoti komunistams, V.Landsbergis su šalininkais organizavo naujus Seimo rinkimus. Tačiau LDDP ir Ko buvo gerai išpurenusi dirvą. Šūkis: „Prie ruso buvo geriau“ apkvailino neišprususius žmones. Išrinktame Seime daugumą sudarė komunistai. Prezidentu išrinktas Brazauskas. Premjeru – Ilgasis Stabilizatorius.

Brazauskas, jo paskirtas premjeras buvo pajėgūs sustabdyti vykstančią netvarką. Tačiau bankų aferos klestėjo. Visame krašte šeimininkavo aferistai, samdyti investicinių čekių supirkinėtojai, žemgrobiai.

Teisiant Vilniaus brigadą, prokuroras Paulauskas pagarsėjo – nepabijojo B.Dekanidzei pareikalauti mirties bausmės. Taip jis susikrovė politinį kapitalą. Trumpos atminties žmonės nepastebėjo ar pamiršo, kad jis nė vienos grobstymo bylos neiškėlė…

Paulauskas per labai trumpą laiką sukūrė partiją su šūkiu: „Nusipelnėme gyventi geriau“, ėjo į Prezidento rinkimus. Vos jų nelaimėjo. Tačiau partija buvo sukurta ir laimėjo nemažai balsų į Seimą. Tai gelbėjimosi ratas Brazauskui. Tačiau patikliems žmonėms nuo to nebuvo geriau.

Daugumą Seime laimėjo konservatoriai – marga minia. Paksas – Premjeras. Abišala atvilko į Lietuvą „Williams“. Sudarė kvailų kvailiausią sutartį su „Williams“. Premjeras Paksas nepasirašė. Tuo labai išgarsėjo. Patriotas! Lietuviai patys gali valdyti tą „Mažeikių naftos“ milžinę! Atsistatydino. Turėdamas patrioto įvaizdį, per keturis mėnesius sukūrė partiją. Tamsiems žmonėms jis – didvyris. Išrenkamas Prezidentu ruso pinigais. „Tvarka bus“. Šis šūkis, kaip ir „Prie ruso buvo geriau“, „Nusipelnėme gyventi geriau!“ žmonėms imponavo. Jie neklausė nei žmonių, nei Biblijos perspėjimų - „Neklausykite, ką kalba, žiūrėkite, ką daro“. R.Paksas galėjo nepasirašyti sutarties, neatsistatydinti iš Premjero posto, įrodyti tos nelaimingos sutarties žalingumą. Deja, to paiki Pakso gerbėjai nesupranta iki šiol.

Prakutęs Kėdainių verslininkas jau kuris laikas darbuojasi Seime. Stebi nemokšišką Seimo, Vyriausybės, Prezidento veiklą. Žmonės apgauti, nėra taip, kaip „buvo prie ruso“, „nenusipelnė gyventi geriau“, „tvarkos nėra“. Uspaskichas tikriausiai žino, kaip jo protėviai XII amžiuje prašė variago Riuricho: „Atjok pas mus su savo broliais ir valdyk mus, mes patys nemokame valdyti“.

V.Uspaskichas šanso nepraleidžia: per porą mėnesių iš „žuvų, nepažįstančių savo vaikų“, sukuria partiją ir su šūkiu: „Mes žinome ir mokame valdyti valstybę“ išrenkamas į Seimą. Tačiau daugumos nėra. Tenka dirbti koalicijoje. Jo bijo ir „kairieji“, ir dešinieji. Pagal visas demokratijos taisykles, socialdemokratams nesurinkus pakankamai balsų, Brazauskas turėjo atsistatydinti. Tačiau ir „kairieji“, ir dešinieji nutaria, kad tik jis, vien tik jis, gali „stabilizuoti“ padėtį, sulaikyti avantiūristo Uspaskicho komandą. Vėl tragikomedija. Kas buvo paskiau – žinote, gal atsimenate.

Dėl nesėkmingos ekonomikos ir politikos SSRS ištiko krizė. Pertvarka buvo rengta KGB institutuose. Kaip širma buvo kviesti ir iškilūs demokratai. Buvo numatyta, kad vadovavimą perims jaunesnės kartos komunistai, komjaunimo aktyvistai, kurie privatizuos sovietiniai metais sukauptą valstybės turtą. KGB institutuose buvo numatyta kurti naujas demokratines partijas. KGB pasinaudojo V.Lenino knygos „Vaikiška kairumo liga“ rekomendacija, kurioje Leninas nuo Rusijos nepriklausančiose šalyse rekomendavo komunistams eiti kartu dirbti į socialdemokratų vadovaujamas profsąjungas, skverbtis į kitas organizacijas, partijas, „stiprinti ryšius su masėmis…“

Sąjūdis iš dalies buvo kurtas KGB. Į naujas partijas buvo inkorporuota KGB siųstų žmonių. Mano gimtojoje Jonavoje įkurtoje LSDP grupėje iš 14 žmonių aiškiai du buvo KGB siųsti žmonės, dar du ar trys numanomi.

Kas gali tvirtinti ir atsakyti, kad dabartinė valdančioji „kairioji“ dauguma yra socialdemokratinė, ginanti socialinį teisingumą, demokratiją; kas gali paneigti, kad pagal KGB planą praturtėjusiai „kairiajai“ daugumai nereikia atsilyginti Rusijos specialiosioms tarnyboms? Manau, kaimyninės šalies specialiųjų tarnybų keltos užduotys iš dalies pasiektos.

Kaip komunistai įsiskverbė į LSDP, plati tema, turėtų būti atskiras straipsnis.

* * *

Daugelis matė J.Jankevičiaus laidas „Klausimėlis“. Kokie absurdiški atsakymai, žmonių neišprusimas!

Žiniasklaida praneša apie tradicinėmis jau tapusias apgavystes – vis atsiranda nukentėjusiųjų. Klasikinę apgavystę aprašė broliai Keturakiai pjesėje „Amerika pirtyje“. Paika mergina iš tėvo pavogtus pinigus atiduoda sukčiui ir apgavikui siuvėjui, kad su juo išvažiuotų į rojaus kraštą Ameriką… Tai ir šių dienų tema!

Kiek apgavysčių, prichvatizacijos per tuos penkiolika metų įvykdė Vyriausybė. Negrąžintas nekilnojamasis turtas, vyko bankų aferos, sugriautas, pavogtas ūkio inventorius, pramonės įmonių turtas. Nepamatuotai didinami valdininkų atlyginimai. Pagal Vakarų valstybių pavyzdį mūsų Vyriausybė neįvedė progresyvinių pajamų ir mokesčių. Iš daugiau nei trijų su puse milijono mūsų gyventojų beliko tik trys milijonai.

Kiek siekiantys valdžios, esantys valdžioje sukūrė miražų! Kiek žmonių jų pusėn ėjo, šliaužė, ropojo, tikėjosi pamatyti tunelio gale šviesą ir žuvo, kovėsi, sudegė?

„Ambi Valentia“ mūsų balsų negirdi. Jis „Stabilizatorius“. Paulausko, Pakso, Uspaskicho triukai padeda didinti „LSDP“ partijos eiles. Net Prezidentas ragina Zuoką atsistatydinti. „Ambi Valentia“ uždeda „stogą“, nes vertas, visus nutildo.

Ką daryti, kaip sustabdyti milijonierių „socialistų“ savavaliavimą – žmonių skurdinimą, naikinimą?

Daryti tai, kaip darė mužikų Vyskupas sunkiais, tamsiais po sukilimo laikais – blaivyti ir šviesti. Atsirado savanorių padėjėjų, spauda kirto per burliokų ir lenkų šūkius. Tas pats buvo daroma atgavus nepriklausomybę 1918 metais. Blaivino ir švietė. Blaivino ir švietė nedidelė grupelė šviesuolių sovietiniais metais platindami po Lietuvą ir pasaulį „Lietuvos Bažnyčios kroniką“.

Dabar jau turime daug dvasininkų. Šie žmonės nepaprastai dvasingi, turi didelę moralinę jėgą. Eiti tik Valančiaus pramintu keliu! Blaivyti ir šviesti žmones! Rasti lėšų laikraščiams, kad kiekviena šeima galėtų užsiprenumeruoti bent puse kainos „XXI amžių“, „Lietuvos aidą“, „Tremtinį“, „Valstiečių laikraštį“. Kad tai būtų ne vienadienė akcija – tik prieš rinkimus. Suburti redaktorių jėgas, visų žmonių, neturinčių komunistų šaknų, jėgas. Talkininkų atsiras. Tamsa pasitrauks. Turime pagaliau suprasti: Lietuvoje kairiosios partijos nėra. Mūsų politika invalidė – be kairės rankos ir kojos. Platinu „Baltijos kelią“, neišparduotus „Lietuvos aidą“, „XXI amžių“. Žmonės noriai juos skaito (deja, neturi pinigų užsiprenumeruoti) dėkoja, netgi meldžiasi.

Jurgis BIELINIS,
LSDS narys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija