Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Neregėti katastrofos mastai

Petras KATINAS

Po vandeniu atsidūrė visas Naujasis Orleanas

Nukentėję žmonės laukia pagalbos

„Katrina“ Dofino saloje paliko tik kelis namus

Praėjus daugiau nei savaitei po katastrofiško uragano „Katrina“, nusiaubusio JAV pietines valstijas, - Luizianą, Misisipę, Alabamą ir Tenesį, - atsivėrė pragariški katastrofos ir milžiniškų nuostolių mastai. Ypač nukentėjo Luiziana ir Naujojo Orleano miestas, kuris, pralaužus Misisipės upės apsauginius pylimus, buvo apsemtas. Nuostoliai – milžiniški. Jeigu iš pradžių buvo manoma, kad uragano padaryta nuostolių už 25 milijardus dolerių, tai dabar jau spėjama, kad jie sieks mažiausiai 100 milijardų. Kitais skaičiavimais, nuostoliai gali siekti net iki 200 milijardų. Prezidento Džordžo Bušo prašymu JAV Kongresas skubiai sušauktame posėdyje vieningai pritarė įstatymo projektui, pagal kurį uragano pasekmėms likviduoti skirta dešimt milijardų dolerių. Tačiau net prezidento administracijos atstovai pripažįsta, jog tų pinigų pakaks tik pirmosioms trims savaitėms. Tuo tarpu vien vandeniui iš Naujojo Orleano išpumpuoti, amerikiečių specialistų nuomone, prireiks mažiausiai dviejų mėnesių.

Praėjus savaitei po uragano iš Naujojo Orleano evakuota dauguma likusių gyventojų. Daugelis jų kelias dienas glaudėsi dengtame stadione, kur kentė ne tiktai maisto ir vandens trūkumus, bet nemažai žmonių mirė nesulaukę medicininės pagalbos. Todėl pasigirdo kaltinimų, jog valdžia nebuvo pakankamai pasirengusi stichinių nelaimių atvejams. Aišku, imta spekuliuoti ir rasiniu klausimu. Mat Naujajame Orleane daugiausia gyventojų yra juodaodžiai. Todėl priekaištaujama, kad su baltaisiais gyventojais valdžia nebūtų elgusis taip atsainiai. Kad ir kaip ten būtų, bet linksmybių ir nerūpestingo gyvenimo miestu vadinamas Naujasis Orleanas tapo panašus į vaiduoklį, tarsi po atominio bombardavimo. Be to, chaosu bemat pasinaudojo nusikaltėlių gaujos.

Jos plėšė ne tik parduotuves, bet ir gyventojų namus bei gatvėse išdrįsusius pasirodyti žmones, prievartavo moteris. Todėl neatsitiktinai Luizianos gubernatorė Kerlin Blanko leido nacionalinės gvardijos kariams be perspėjimo šaudyti į siautėjančius banditus. Sergėtojams į pagalbą skubiai permesta keli tūkstančiai nacionalinių gvardiečių ir karių, dalyvavusių karinėje operacijoje Irake ir turinčių patirtį atkuriant bent jau minimalią tvarką. Dabar, evakavus didžiąją dalį gyventojų iš stichinės nelaimės zonos, imta bandyti skaičiuoti žuvusius. Jeigu iš pradžių Luizianos valstijos gubernatorė K.Blanko skelbė, jog katastrofos metu žuvo iki 100 žmonių, tai dabar jau kalba apie kelis ar net keliolika tūkstančių.

Galingiausia ir ekonomiškai stipriausia pasaulio valstybė dėl „Katrinos“ uragano patyrė didžiausią žalą per visą savo istoriją. Todėl JAV vyriausybė paskelbė mielai priimsianti pagalbą iš užsienio valstybių. Tiesa, toks pareiškimas buvo padarytas po ilgų dvejonių, nes Baltuosiuose rūmuose ir Kongrese buvo nuomonių, kad pagalbos prašymas pažemins Ameriką pasaulio akyse. Kaip teigia Londono BBC, tokiems teiginiams kategoriškai pasipriešino JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais, kuri ir įkalbėjusi prezidentą Džordžą Bušą priimti užsienio valstybių pagalbą. Norą padėti jau pareiškė per 60 pasaulio valstybių. Ir ne tik tradiciniai JAV sąjungininkai Didžioji Britanija, Australija, Kanada. Savo pagalbą pasiūlė netgi badaujančios Kubos diktatorius F.Kastro. O Vokietijos kancleris G.Šrioderis, tarsi norėdamas sušvelninti savo antiamerikietišką politiką, pareiškė, jog asmeniškai kontroliuosiąs pagalbos teikimą. Jis dargi pasiūlė perduoti JAV didelį kiekį degalų iš strateginių Vokietijos rezervų.

Prezidentas Dž.Bušas atmetė kai kurių politikų ir gamtos specialistų pasiūlymą, jog uragano nusiaubtą Naująjį Orleaną reikia palikti ir nesiimti jo atstatymo. Pasak prezidento, miestas bus atstatytas, kartu labai sustiprinant jo apsaugą nuo naujų gamtos katastrofų.

Tuo tarpu mokslininkai iš Londono tropinių ciklonų rizikos vertinimo ekspertų asociacijos vėl patvirtino savo prognozes, paskelbtas dar rugpjūčio pradžioje, kad ateityje laukia dar daugiau „Katrinų“, ypač Šiaurės Atlanto vandenyne ir Karibų jūros baseine. Mokslininkų teigimu, uraganų dažnėjimas yra susijęs su visuotinu atšilimu, dėl ko viesulai tampa vis labiau nuožmesni ir pareikalaujantys didelių žmonių aukų. Jau nekalbant apie milžiniškus materialinius nuostolius. Masačusetso technologijos instituto profesorius R.Emanuelis pažymėjo, jog per paskutiniuosius 30 metų Šiaurės Atlanto ciklonų griaunamoji galia padvigubėjo. Nepaisant to, kad vandenyno paviršiaus temperatūra per tą laikotarpį pakilo tiktai pusę laipsnio pagal Celcijų. O visuotinio atšilimo pavojus prognozuojamas ir toliau. Kai kurie mokslininkai, remdamiesi 2003-2004 metais siautėjusių uraganų didžiuliu aktyvumu, pranašauja, kad „Katrinos“ uraganas, smogęs Jungtinėms Valstijoms, dar ne paskutinis, iki lapkričio gali kilti dar du trys panašūs, o gal ir stipresni uraganai.

EPA-ELTA nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"