Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kova dėl „juodojo aukso“

Petras KATINAS

Po didžiausios visoje JAV istorijoje stichinės nelaimės - uragano „Katrina“, nusiaubusio Meksikos įlankos naftos versloves ir perdirbimo gamyklas, naftos kainos vėl pasiekė neregėtas aukštumas. Ir niekas nesiima prognozuoti, kada tas „juodojo aukso“ kainų šėlsmas baigsis. Nepaisant tokio neregėto naftos ir degalų kainų šuolio, jų poreikis pasaulyje vis didėja. Ne tik senosiose pramoninėse valstybėse, bet ypač sparčiai besivystančiose Kinijoje ir Indijoje. Kinijos ir Indijos valstybinės naftos kompanijos dabar savo žvilgsnius nukreipė į daug naftos ir dujų turintį Kazachstaną. Kinai ir indai lenktyniauja tarpusavyje siekdami įsigyti didelę Kanados kompaniją, valdančią naftos versloves Kazachstane, ir stojo į žūtbūtinę kovą už energijos resursus. Tai yra, dėl tų resursų kovoja dvi daugiausia gyventojų pasaulyje turinčios Azijos valstybės. Kinijos konsorciumas, jungiantis didžiausią Kinijos valstybinę naftos kompaniją „China National Petroleum Corporation“ ir jos dukterinę kompaniją „Petro China“, jau pasiūlė 3,2 milijardo dolerių už „Petro Kazakhstan“ kompaniją. Savo ruožtu pagrindinė Indijos valstybinė naftos kompanija „Oil and Natural Gas Corporation“ pasiūlė 3,6 mlrd. dolerių.

„Petro Kazakhstan“, parduodanti savo akcijas Toronto biržoje, patvirtino, kad ji gavo rimtų pasiūlymų pirkti šią kompaniją. Nepaisant to, kad kinai pasiūlė mokėti mažiau nei indai, Pekino kompanijos „China National Petroleum Corporation“ pozicijos yra stipresnės. Mat ši kompanija jau dabar investavo didžiules sumas į Kazachstano naftos gavybos sektorių ir siekia pastatyti naftotiekį iš Kazachstano į Kiniją. Kinijos veržimasis prie Kazachstano naftos yra ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Pekino valdžia labai aktyviai siekia Kazachstano palankumo pirmiausia todėl, kad baiminasi vis aktyvėjančio musulmonų sukilėlių judėjimo kaimynystėje su Kazachstanu esančioje Sinczianio provincijoje, kurios gyventojų dauguma – musulmonai. Taigi Kinijos ir Kazachstano aljansas Pekinui naudingas ir politiškai, nes Sinczianio provincijos musulmonai uigurai dažnai „prisiglaudžia“ Kazachstane.

Indijos pirkėjai, norintys įsigyti „Petro Kazakhstan“, susiduria su daug sudėtingesne naftos eksporto iš Kazachstano problema. Visų pirma abi šalys neturi bendros sienos, todėl kazachų nafta tekėtų tik per Rusijos teritoriją, kas dar labiau paverstų Kazachstaną būti priklausomu nuo Maskvos. Nepaisant to, kad jau 16-uosius metus (įskaitant ir buvimą Kazachstano kompartijos pirmojo sekretoriaus poste) vadovaujantis prezidentas Nursultanas Nazarbajevas nuolat demonstruoja savo ištikimybę Kremliui, jis siekia išplėsti savo šalies tarptautinių ryšių spektrą. Kita vertus, konkurentų bandymai įsigyti „Petro Kazakhstan“ aiškiai rodo tebeegzistuojančius Kinijos ir Indijos tarpusavio prieštaravimus, nepaisant Delio ir Pekino vadovų deklaracijų apie būtinumą gerinti Kinijos ir Indijos santykius. Be to, negalima pamiršti, kad šiose valstybėse gyvena daugiau nei 37 proc. planetos gyventojų. Pernai naftos importas į Indiją išaugo 11 proc., o Kinijoje toks augimas pasiekė net 33 proc. Šiais metais šis naftos importo augimas bus dar didesnis.

Vakarų naftos kompanijų vadovai yra labai sunerimę dėl tokios Pekino ir Delio naftos politikos ir skelbia, jog tampa vis sudėtingiau įsigyti naftos verslovių kitose šalyse už prieinamas komercines kainas. Nes Kinijos ir Indijos valstybinės naftos kompanijos vykdo ne tik komercinius, bet ir strateginius uždavinius.

Štai Amerikos universiteto Maskvoje prezidentas Edvardas Lozanskis pažymėjo, kad Kinija šiuo metu tapo antrąja pasaulyje valstybe po JAV, importuojančia daugiausia naftos. Todėl Pekinas nesiskaito su jokiomis išlaidomis. Kinija jau paskelbė, kad yra pasirengusi investuoti į Rusijos energetinę struktūrą (naftos ir dujų versloves) milžiniškas lėšas – 100 milijardų dolerių. Sparčiai augant Kinijos ekonomikai, esant nepaprastai pigiai darbo jėgai, tokios išlaidos „juodojo aukso“ importui Kinijai nesudarys didelių sunkumų. Savo ruožtu Rusija stengiasi tuo pasinaudoti įtraukdama Kiniją į savo geopolitikos sferą.

Pasaulio ekspertai prognozuoja, jog, naftos produktų paklausai nuolat didėjant, dar šiais metais naftos kaina gali pasiekti 100 dolerių už barelį.

Tuo tarpu JAV naftos perdirbėjai prie nuniokotos Meksikos įlankos pakrantės ir naftos bei dujų gavybos verslovės lėtai atsigauna po uragano „Katrina“. Darbą pradėjo viena iš aštuonių dėl uragano Luizianoje ir Misisipėje uždarytų perdirbimo gamyklų. „Shell“ pranešė, kad įmonėje „Convent“ pasirengimas atnaujinti gamybą vyksta lėtai, tačiau „Norco“ gamykla gali pradėti dirbti savaitės viduryje. Vyriausybė pranešė, kad „Chevron“ ir „ConocoPhillips“ stambiausios gamyklos dėl potvynio patyrė didelių nuostolių. Padariniams pašalinti gali prireikti keleto mėnesių. Sumažėjo ir kitų perdirbimo įmonių, kai kurių net Ilinojaus ir Ohajo valstijose, gamybos tempai.

Šiuo metu benzino ir dyzelino gamyba JAV yra sumažėjusi 10 proc.

Siekdamos padėti sumažinti degalų trūkumą Europa ir Kanada planuoja perleisti JAV nenumatytiems atvejams skirtas benzino atsargas, o 30 privačių tanklaivių jau yra parengti kelionei per Atlantą.

© 2005 "XXI amžius"