|
Paminėjo buvusio klebono mirties metines
Spalio 8 dieną daug parapijiečių rinkosi į bažnyčią. Čia buvo minimos kun. dr. Pijaus Čižausko penktosios mirties metinės. Kunigas Jonavoje išdirbo 40 metų. Buvo aršiausi sovietinio ateizmo siautėjimo metai. Teko remontuoti bažnyčią, o pinigų nuolat trūko. Miestas per karą beveik visiškai sudegęs, likę tik pakraščiai. Gyventojai kūrėsi, statėsi namelius ir tik nedidelę auką galėjo skirti bažnyčiai. Kiek kartų klebonui teko laviruoti, aiškintis, dažnai ir pakovoti dėl bažnyčios išlikimo, nes ne kartą ėjo komisijos, gąsdino, grasino ją uždarysią, mat Jonavai reikėjo salės bolševikų agitacijai. Gal būtų ir uždarę, bet trukdė bokštai. Keikė kun. Petrą Vaitiekūną, kuris juos 1934 -1935 metais pagal architekto Reisono projektą pristatė. Siūlė pinigų, ieškojo, kas juos nuverstų, bet tokių Jonavoje neatsirado.
Iš kun. P. Vaitiekūno prieš karą pastatytos klebonijos kun. dr. P. Čižauskas buvo iškeldintas. Priglaudė kitoje gatvės pusėje gyvenę parapijiečiai. Klebonijoje buvo įsteigtas lopšelis-darželis. Vieną kartą kažkas paskundė, kad klebonas turi lietuvišką trispalvę. Atlėkė didžiausia komisija, atidarė visus sandėliukus. Viename iš tiesų rado vėliavą. Puolė kleboną, bet šeimininkė prisipažino, jog tai jos vėliava. Ir šį kartą su klebonu nepavyko susidoroti.
Išsilaikė, tvarkė bažnyčią, bendravo su žmonėmis, buvo mylimas. Dviračiu važiuodavo į turgų, parduotuves. Sutiktuosius užkalbindavo, pasiguosdavo, pasišnekėdavo.Nors kilęs iš Suvalkijos, pamilo Jonavą. Ji tapo jam brangi.
Paskutiniais gyvenimo metais gyveno Vilniuje. Jį sergantį aplankė tuometinis Jonavos dekanas klebonas kun. Vytautas Grigaravičius. Kun. P.Čižauskas labai jo prašė, kad palaidotų Jonavoje. Ir po trijų mėnesių, 2000 m. spalio 8 d., kunigas atgulė amžinojo poilsio šalia bažnyčios, kurioje daug metų išdirbo. Tai pirmasis kapas šventoriuje. Jis nuolat lankomas. Juk dar daug su kunigu bendravusių žmonių, jo krikštytų, tuoktų, kurie jį gerai prisimena, ateina prie kapo, parymo, pasimeldžia.
Penktosioms mirties metinėms skirtas šv. Mišias pilnutėlėje bažnyčioje aukojo dekanas klebonas kun. Sigitas Bitkauskas. Po šv. Mišių buvo meldžiamasi prie baltomis gėlėmis ir žvakelėmis apstatyto kunigo kapo. Čia žodį tarė 20 metų su juo dirbęs mons. Vincas Pranckietis. Prisiminė, jog tai buvo pareigingas, iškalbus, pamaldus bendradarbis. Labai draugiškai sugyveno. Jau prietemoje nuskambėjo choristų ir visų susirinkusiųjų giedamas Viešpaties angelas.
Felicija LANKELIENĖ
Jonava
© 2005 "XXI amžius"
|