|
Kelias,
kuris neveda į šventyklą
Įvairios mintys apniko skaitant Algio Liepinaičio
straipsnį: Ar reikės Lietuvos Bažnyčiai surengti atskirą tūkstantmečio
minėjimą? ir redakcijos vedamąjį XXI amžiui penkiolika metų
(XXI amžius, 2005 09 09).
Pirmame straipsnyje rašoma, kad Vyriausybė planuoja
minėjime nepriminti Lietuvos Bažnyčios, tarsi per praėjusį tūkstantmetį
Lietuvos Bažnyčia neegzistavo. Neįtraukti į minėjimą Pažaislio vienuolyno.
Vedamajame redakcija skundžiasi laikraščio XXI amžiaus vienišumu,
Lietuvos Bažnyčios hierarchų dėmesio stoka.
|
|
Jaunųjų
maldininkų kelionės į atlaidus
|
Leipalingio maldininkai Marijampolėje
|
Gražus prieškario Lietuvos tikinčiųjų paprotys
lankytis artimiausiose parapijose vykstančiuose atlaiduose okupacijos
metais buvo varžomas. Ypač persekiojamas buvo jaunimas. Todėl žmonių,
vykstančių į susitelkimo maldai vietas, mažėjo. Šventoves lankydavo
tik dvasininkai, stiprūs, nepalaužiamos valios, Viešpaties galia
pasikliaujantys žmonės.
|
|
Šviesios
ir tamsios spalvos Žemaitijoje
Tytuvėnų gyvojo rožinio kalbėtojų vadovės T.Barkauskienės,
organizatorių G.Giedrienės ir T.Arkušauskienės iniciatyva buvo surengta
ekskursija į Žemaitiją. Pirmiausia visus nustebino Kretinga. Šiame
mieste daugiau kaip prieš 200 metų Dievui ir žmonėms tarnavo garsus
žemaitis pranciškonas tėvas Ambraziejus Pabrėža. Ir šiandien jo
kapas gausiai lankomas, nes jam priskiriamos šventojo savybės dėl
griežtos gyvenimo regulos, nusižeminimo ir kuklumo. Kapo koplyčioje
meldžiamasi ir prašoma užtarimo. Už išklausytas maldas tikintieji
atneša gėlių.
|
|