Kelias
supiltas iš
kryžių ir antkapių
Vytautas BAGDONAS
Vyresnioji anykštėnų karta dar prisimena senąsias
miesto kapines, buvusias netoli nuo Anykščių bažnyčios, ten, kur
stūkso koplyčia.
Tose kapinėse prieš daugelį dešimtmečių nustota
laidoti, o miesto pakraštyje, Anykščių šilelio link, atsirado naujos
kapinės, dabar jos jau irgi vadinamos senosiomis. Koplyčia ilgą
laiką buvo niokojama vandalų, ardoma gamtos stichijų ir darganų.
Tiktai anykštėnės muziejininkės Teresės Mikeliūnaitės (1928-1984)
bei kitų geros valios žmonių pastangų dėka buvo pasiekta, kad senųjų
kapinių koplyčia, statyta garsių italų meistrų, būtų restauruota.
Toji koplyčia, paslėpta po šiuolaikišku stiklo, metalo ir gelžbetonio
gaubtu, anykštėnams ir jų svečiams gerai žinoma. Koplyčioje Anykščių
A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memoralinio muziejaus filiale
organizuojamos įvairios parodos, poezijos vakarai, knygų pristatymai,
kamerinės muzikos koncertai. Šiame pastate veikia ir rajono savivaldybės
Civilinės metrikacijos skyrius, čia tuokiamos poros.
|
Rietavo
savivaldybės penkerių metų kraitis
|
Rietavo savivaldybės administracijos
direktorius Vytautas Dičiūnas
Autoriaus nuotrauka
|
Prieš penkerius metus, pavasarį, Rietavas įgijo
savivaldą. Atsirado penkios naujos Rietavo miesto, Rietavo, Daugėdų,
Medingėnų ir Tverų seniūnijos. Bendras jų plotas 58,6 tūkst. ha
(iš jų 51 proc. užima miškai, 37 proc. žemės ūkio naudmenos, 1,53
proc. vandenys). Savivaldybės teritorijoje gyvena per vienuolika
tūkstančių žmonių. Kaip keitėsi jų buitis ir kasdieninis gyvenimas
per pastaruosius penkerius metus XXI amžius bandė sužinoti pokalbyje
su Rietavo savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu DIČIŪNU
(meras tuo metu atostogavo).
|