Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Dievas,
ciesorius ir Bažnyčia
Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS
|
Homilija Kauno Arkikatedroje
Bazilikoje, pasakyta spalio 16 dieną
|
Nūdienos žmogus labai dažnai nori išvengti bet
kokių pareigų. Jis nenori įsipareigoti nei Dievui, nei jokioms valdžioms.
Krikščionio laikysena privalo būti kitokia. Kai fariziejai klastingai
klausė Jėzų: Mokytojau, kaip manai: valia mokėti ciesoriui mokesčius
ar ne? (Mt 22), šis atsakė: Atiduokite, kas ciesoriaus, ciesoriui,
o kas Dievo Dievui. Taigi turime pareigų ir valdžiai, ir Dievui.
Ketvirtasis Dievo įsakymas: Gerbk savo tėvą ir
motiną apima ne tik tėvus, su kuriais mus jungia kraujo ryšys,
bet, kaip skelbia Katalikų Bažnyčios katekizmas, taip pat visus
žmones, kurie mūsų labui yra gavę iš Dievo valdžią visuomenėje.
Valdžia iš Dievo suprantama tik teisėta valdžia, tačiau negali būti
laikoma valdžia iš Dievo, jeigu ji užgrobiama arba įgyjama apgaule,
pavyzdžiui, paperkant žmones dovanomis, degtine ar melagingais pažadais.
Dievas suteikia valdžią asmenims ne tam, kad jie
pavergtų kitus žmones, bet kad jiems tarnautų. Jėzus aiškiai yra
pasakęs: Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų
tarnas (Mt
20, 26).
|
|
Vilniaus
Arkikatedros varpinę vėl puošia atnaujintas kryžius
|
Ant Vilniaus Katedros varpinės
sugrįžta restauruotas 300 lapelių
aukso folijos padengtas
trijų metrų skersmens kryžius
Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka
|
Vilniaus Arkikatedros varpinei sugrąžintas restauruotas
300 lapelių aukso folijos padengtas trijų metrų skersmens kryžius.
Atnaujintas, paauksuotas ir kupoliukas, ant kurio
buvo pritvirtintas kryžius. Jau matyti ir naujai vario skarda uždengtas
varpinės viršus. Nuėmus pastolius visu gražumu suspindės miestiečių
ir sostinės svečių susitikimo širdis - mūsų katedros varpinė, -
džiaugėsi Arkikatedros administratorius kun. Ričardas Doveika.
|
|
Švč.
Mergelės Marijos Lurdietės grotos įkūrimo 100-metis
|
Tėvas Adomas prie naujojo kryžiaus
|
Plungė. Rugsėjo 11 dieną Plungės parapija
šventė Švč. Mergelės Marijos Lurdietės įkūrimo 100 metų jubiliejų
ir naujo kryžiaus pašventinimą. Iškilmingą Sumą aukojo ir pamokslą
sakė Telšių vyskupo generalvikaras prel. dr. Juozas Šiurys. Koncelebracijoje
dalyvavo tėvas Adomas Milašius, OFM Cap. Giedojo parapijos choras.
|
|
Sutvirtinimo
sakramento iškilmės
|
Vysk. Jonas Boruta, SJ, teikia
Sutvirtinimo sakramentą.
Dešinėje kun. Jonas Ačas
|
Upyna-Varsėdžiai-Girdiškė. Spalio 8-ąją,
šeštadienį, didelės iškilmės įvyko Upynos Švč. Mergelės Marijos
Vardo, Varsėdžių Šv. Roko ir Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės
bažnyčiose. Jose Telšių vyskupijos vyskupas dr. Jonas Boruta, SJ,
šių parapijų katalikiškų šeimų mergaitėms ir berniukams, sulaukusiems
trylikos ir daugiau metų, suteikė Sutvirtinimo sakramentą.
|
|
Kryžius
žuvusiems Smaltiškio kaime
|
Prie paminklinio kryžiaus jį pašventinęs
mons. Alfonsas Svarinskas ir kryžiaus
autorius, buvęs tremtinys Bronius Tvarkūnas
|
SKIEMONYS. Spalio 9 dieną į Švč. M.Marijos
Aplankymo bažnytėlę susirinko gausus būrys žmonių. Prieš šv. Mišias
iškilmingai įnešamos vėliavos: Vytauto, Algimanto, Vyčio apygardų,
šaulių, politinių kalinių ir tremtinių. Šv. Mišias aukojo monsinjoras
Alfonsas Svarinskas. Jose giedojo Anykščių tremtinių ir Panevėžio
šaulių chorai. Po šv. Mišių važiavome į Voversių kaimą, prie paminklinio
kryžiaus, kuriame įamžintos septynių Žėručio būrio vado Hendriko
Ruškulio-Liūto partizanų, žuvusių 1945-1947 metais Smaltiškio kaime
pavardės: Jonas Kairys, Sarapinas Kvaselis, Bronius Morkūnas, Petras
Morkūnas, Jonas Ruzgus, Drilinga, Vitas Žičkus.
|
|
Bažnyčios
šventė drauge su vyskupu
|
Jonaviečių procesija iš bažnyčios
į adoracijos koplyčią ankstyvą
spalio 14-osios rytmetį
Autorės nuotrauka
|
UPNINKAI. Spalio 2 dieną Švč. arkangelo
Mykolo bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Mykolo atlaidai ir maldos namų
160-metis. Tą sekmadienį čia taip pat lankėsi Kauno arkivyskupo
augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas bei kurijos kancleris mons.
Adolfas Grušas. Į bažnyčią ir šventorių susirinko gausus būrys parapijiečių.
|
|
Tikybos
mokytojai gilina žinias
|
Kun. Kęstutis Pajaujis pateikė
seminaro dalyviams daug žinių
apie Mariją. Sėdi (iš kairės):
Gargždų klebonas kan. Jonas
Paulauskas, šalia - Švietimo
skyriaus vyr. specialistė
Teresė Vaičiulienė
|
Klaipėdos rajono tikybos mokytojai spalio viduryje
rinkosi į antrąjį šiais mokslo metais metodinį seminarą Gargžduose.
Šio seminaro tikslas buvo pagilinti žinias apie Švč. M.Mariją, jos
misiją mūsų išganymo istorijoje.
Seminarui vesti pasikvietėme Telšių vyskupo Vincento
Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytoją kun. pedag. lic. Kęstutį
Pajaujį. Žinojome, kad jis yra didis Švč. M. Marijos mylėtojas,
aktyvus pamaldumo į Ją platintojas. Seminaro tema buvo Marijos
vaidmuo istorijos eigoje.
|
|
Jadvyga
Damušienė. Žingsniai į šviesą
Benjaminas ŽULYS
|
Jadvyga Damušienė
|
Visą laiką ilgėjomės Lietuvos...
Iškili lietuvių išeivijos dukra, štai jau aštuoneri
metai sugrįžusi į savo tėvynę, Jadvyga Damušienė pažymi savo garbingą
gyvenimo jubiliejų.
Už langų tikras ruduo, tačiau jaukaus buto Vilniaus
Kaštonų gatvėje šeimininkės ponios Jadvygos sieloje tų rudeniškų
nuotaikų visai nepajustum. Drauge su savo vyru, žinomu lietuvių
išeivijos veikėju dr. prof. Adolfu Damušiu ji nuėjo ilgą ir garbingą
kelią, puoselėdama Amerikoje lietuvybę, jos krikščioniškas, tautines
tradicijas, berdama gėrio ir dvasinio grožio sėklas amerikietiškoje
dirvoje. Dabar Lietuvoje J. Damušienė tarsi gurkšniais semia pasiilgto
lietuviškumo versmes, džiaugiasi, kad vėl tėvynėje. Tad ir tas vėlyvas
ruduo jai visai ne ruduo, o dar viena šviesi spalva gražaus gyvenimo
paveiksle.
|
|
Jaunųjų
maldininkų kelionės į atlaidus
|
Leipalingio maldininkai Marijampolėje
|
Gražus prieškario Lietuvos tikinčiųjų paprotys
lankytis artimiausiose parapijose vykstančiuose atlaiduose okupacijos
metais buvo varžomas. Ypač persekiojamas buvo jaunimas. Todėl žmonių,
vykstančių į susitelkimo maldai vietas, mažėjo. Šventoves lankydavo
tik dvasininkai, stiprūs, nepalaužiamos valios, Viešpaties galia
pasikliaujantys žmonės.
|
|
Rietavo
savivaldybės penkerių metų kraitis
|
Rietavo savivaldybės administracijos
direktorius Vytautas Dičiūnas
Autoriaus nuotrauka
|
Prieš penkerius metus, pavasarį, Rietavas įgijo
savivaldą. Atsirado penkios naujos Rietavo miesto, Rietavo, Daugėdų,
Medingėnų ir Tverų seniūnijos. Bendras jų plotas 58,6 tūkst. ha
(iš jų 51 proc. užima miškai, 37 proc. žemės ūkio naudmenos, 1,53
proc. vandenys). Savivaldybės teritorijoje gyvena per vienuolika
tūkstančių žmonių. Kaip keitėsi jų buitis ir kasdieninis gyvenimas
per pastaruosius penkerius metus XXI amžius bandė sužinoti pokalbyje
su Rietavo savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu DIČIŪNU
(meras tuo metu atostogavo).
|
|
Krikščioniškosios
demokratijos svarbą patvirtino tarptautinė konferencija
|
LKD vicepirmininkas dr. Algirdas
Šakalys ir Olandijos Eduard Frei
fondo prezidentas
dr. Janas van Larhovenas
|
Spalio 22-23 dienomis Vilniuje, Novotel viešbutyje,
vyko tarptautinė konferencija Krikščioniškosios demokratijos ateitis
Baltijos šalyse. Konferencijoje dalyvavo Olandijos parlamente turinčios
daugiausia vietų (40 iš 150) Krikščionių demokratų sąjungos direktorius
Meindertas Stolkas , delegacija iš Estijos Pro Patria sąjungos,
šį mėnesį vykusiuose savivaldos rinkimuose gavusi 8,58 proc. rinkėjų
balsų , bei Baltarusijos Piliečių jungtinės partijos vicepirmininkė
Ludmila Hraznova.
|
|
Skersvėjai
Petras KATINAS
Viena partija viena tiesa!. Daugelis dar prisimena
šį garsųjį šūkį, skambėjusį per visus ilgus okupacijos dešimtmečius.
Juo vadovavosi ne tik to meto, bet ir atkurtosios nepriklausomos
Lietuvos valdančioji partinė nomenklatūra, dar vadinta partiniu-ūkiniu
aktyvu. Bet net blogiausiame sapne tos nomenklatūros viršūnėms,
pradedant pačiu pirmuoju sekretoriumi, negalėjo prisisapnuoti, kad
šitą partiją sparčiai ims stumti iš valdžios kita, dar agresyvesnė
ir ciniškesnė grupuotė, pasivadinusi Darbo partija.
|
|
XXI amžiaus redakcija
išleido 2006 metų
katalikišką kalendorių (dviejų spalvų).
Kaina priklauso nuo perkamų egzempliorių skaičiaus:
1 10 egz. 50 ct, 11 100 egz. 45 ct,
101 1000 egz. 40 ct, 1001 3000 egz. 35 ct.
Norintieji įsigyti kreipkitės:
a.d. 211, LT 44003 Kaunas C,
arba užeikite į redakciją
Kaune, Senamiestyje, Papilio g. 5.
Taip pat galima kreiptis telefonais:
(8-37) 22-49-42, 20-77-78.
|
|
|