Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Rietavo savivaldybės penkerių metų kraitis

Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas Autoriaus nuotrauka

Prieš penkerius metus, pavasarį, Rietavas įgijo savivaldą. Atsirado penkios naujos – Rietavo miesto, Rietavo, Daugėdų, Medingėnų ir Tverų seniūnijos. Bendras jų plotas – 58,6 tūkst. ha (iš jų 51 proc. užima miškai, 37 proc. – žemės ūkio naudmenos, 1,53 proc. – vandenys). Savivaldybės teritorijoje gyvena per vienuolika tūkstančių žmonių. Kaip keitėsi jų buitis ir kasdieninis gyvenimas per pastaruosius penkerius metus „XXI amžius“ bandė sužinoti pokalbyje su Rietavo savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu DIČIŪNU (meras tuo metu atostogavo).

Rietavo savivaldybė, viena iš penkių savivaldybių, įkurtų 2000-aisiais, yra tarp mažiausių. Jūs buvote vienas iš jos atsiradimo iniciatorių. Prisiminkite, kaip tai vyko?

Rietavo savivaldybės kūrimosi kelias nebuvo rožėmis klotas. Nuo 1990 iki 1995 metų dirbau Rietavo viršaičiu, tad puikiai žinojau šio krašto ekonominę padėtį. Per pastaruosius porą dešimtmečių Plungės rajonas į jį nieko neinvestavo. Tai itin skaudino. Klausimą, kaip pagyvinti gyvenimą šioje Dievo primirštoje vietovėje, kėlėme rajono savivaldybėje, Seime. Ieškojome ir kitų kelių. Iniciatyvinės grupės pirmininkas Jonas Bačinskas, kuris dabar yra Žemaitijos kolegijos direktorius, sakė: „Neįeisime pro duris, įlįsime pro langą“. Tas kelias, prasidėjęs 1993-1994 metais, buvo tikrai sunkus. Jo finišą pasiekėme tiktai 2000-aisias, kai buvo įkurta Rietavo savivaldybė. Atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad tokios savivaldos organo atsiradimas pasiteisino visu šimtu procentų – daugiau nei tikėjomės. Ilgesnį laiką čia nebuvę mato, kaip Rietavo kraštas labai stipriai keičiasi į gerąją pusę. Nemanau, kad blogiausiai tvarkomės ir tarp penkių jauniausių šalies savivaldybių, nors mums pranašavo nedžiugią ateitį. Prezidentas V.Adamkus, atvykęs paminėti Rietavo savivaldybės penkerių metų sukaktį, liko patenkintas jos veikla.

Kuriantis savivaldybei, teko dalytis Plungės rajono turtą. Kokių klausimų tada iškilo, ar visi jie jau išspręsti?

Dalybos buvo sunkios. Skolas, užgriuvusias per Plungės rajono savivaldybės neatsakingus veiksmus, bandė užkrauti ir Rietavo savivaldybei. Stengėmės įrodyti, jog jos atsirado ne dėl mūsų kaltės. Tik po trejų metų pavyko pasirašyti galutinę sutartį tarp Rietavo savivaldybės ir Plungės rajono savivaldybės ir taip užbaigti kilusius nesusipratimus. Jau esame atsiskaitę su Plungės rajonu, ir jis mums pretenzijų nereiškia.

Kokią didžiausią nesėkmę ar išbandymą teko patirti jums būnant administracijos direktoriumi? Ar tai pavyko įveikti?

Didžiulė bėda ištiko, kai užsidarė įmonė „Rietavo baldai“. Į gatvę buvo išstumta per 300 žmonių. Bendradarbiaujant su darbo birža, padedant verslininkams buvo kuriamos darbo vietos. Likę be užsiėmimo irgi nesėdėjo sudėję rankas. Šiuo metu nedarbas siekia apie 5 proc. Tačiau rasti darbą moteriai – didžiulė problema. Labai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų vyrų.

Rietave savivaldybės ir Ūkio ministerijos rūpesčiu įkurtas Verslo informacijos centras. Jis teikia įvairią pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, užsiima žmonių mokymu.

Mūsų kraštas miškingas, todėl čia nebloga terpė medienos perdirbimui vystyti. Yra vilties, kad atgims įmonė „Rietavo baldai“. Ieškome investuotojų, kurie ją atgaivintų.

Kas gera jau padaryta, kas numatyta nuveikti artimiausiu metu?

Savivaldybė dalyvauja projekte dėl apskrities regioninio sąvartyno statybos „Telšių regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. Pastatytas regioninis sąvartynas leistų operatyviai ir ekologiškai surinkti atliekas.

Stabdant šilumos kainų augimą pertvarkytas šilumos ūkis. Pereinant nuo šildymo elektra prie vietinio kuro (malkų) šildymo sistemos kapitališkai pertvarkytos penkiose mokyklose. Rūpinamasi geriamojo vandens tiekimu kaimuose: savo jėgomis Spraudžio, Taukolydžio, Daugėdų kaimuose sutvarkyta vandentiekio ir kanalizacijos sistema. Įgyvendintas Vatušių gyvenvietės vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos iš SAPARD lėšų projektas. Analogiškas projektas bus įgyvendinamas ir Tveruose. 2004 metais savivaldybė prisijungė prie dešimtyje savivaldybių rengiamo Nemuno žemupio baseino vandentiekio ir kanalizacijos tinklų renovavimo projekto.

Rietavo savivaldybė – viena pirmųjų Lietuvoje, kur visos kaimų pradinės mokyklos ir bibliotekos buvo kompiuterizuotos. Mokyklos aktyviai dalyvauja įvairių fondų rengiamuose projektuose kompiuterinei technikai įsigyti.

Rietavas glaudžiai susijęs su didikais Oginskiais. Jų valdymo metu čia buvo atidarytos pirmosios žemės ūkio ir profesinė muzikos mokyklos, nutiesta pirmoji šalyje telefono linija, įsteigta pirmoji elektrinė Lietuvoje. Ar puoselėjamos senosios tradicijos?

Savivaldybė prisideda prie paveldo saugojimo: sutvarkyta rekreacinė zona (parko rytinėje dalyje įrengta estrada, sutvarkyta aplinka). Lietuvos elektrifikacijos 110-ies metų jubiliejinio renginio metu rėmėjų - Lietuvos energetikų ir Rietavo verslininkų dėka prie Oginskių dvaro parko vartų vėl atstatyti Liūtai (betoninės skulptūros). Ypač svarbus įvykis 2004 metais – Žemaitijos kolegijoje įvykusi tarptautinė konferencija „Parkų ir sodų kelias: istorinių želdynų apsauga, gaivinimas ir kultūrinis turizmas“, kurios metu Rietavo savivaldybės iniciatyva buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp vienuolikos Žemaitijos regiono savivaldybių, Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Klaipėdos universiteto ir Žemaitijos kolegijos. Remiantis šiuo susitarimu, bus sudaromos konkrečios sutartys rengiant projektus dėl parkų ir sodų priežiūros, specialistų, seminarų rengimo, mokslinių tyrimų organizavimo ir kt.

Prieš penketą metų lankytojus pakvietė Oginskių kultūros istorijos muziejus. Kam kilo mintis turėti tokį kultūros židinį? Ką įdomaus galima pamatyti jį aplankius dabar?

Mintis steigti kultūros istorijos muziejų kilo nuoširdžiam Rietavo krašto puoselėtojui ir entuziastui Vitui Rutkauskui. Jo kilmės šaknys ne Rietave, tačiau daugelį metų čia gyvena. Rietavo savivaldybės penkerių metų jubiliejaus proga jam suteiktas Rietavo garbės piliečio vardas.

Muziejus įsikūrė vadinamoje „muzikantinėje“, kur Oginskių laikais buvo muzikos mokykla – pirmoji tokia mokymo įstaiga Lietuvoje. Muziejus nėra dar toks, kokį jį norėtųsi matyti. Tačiau muziejuje rengiamos įvairios parodos. Čia mielai savo darbus eksponuoja Vilniaus, Kretingos, Palangos ir kitų miestų dailininkai. Šiuo metu veikia Rietavo savivaldybės penkmečiui skirta ekspozicija, kuri pasakoja, ką per šį trumpą laikotarpį rietaviškiai sugebėjo nuveikti. Vyksta tęstinė kraštiečio Henriko Cipario, Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro vyriausiojo dailininko, kūrybos paroda. Eksponuojami jo Vilniuje sukurti ir Rietavui dovanoti darbai.

Oginskiai pastatė iki šiol išlikusią vienintelę neoromantinio stiliaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Kaip ji prižiūrima? Kokie santykiai tarp bažnyčios ir savivaldybės?

Nuo pirmų savivaldybės gyvavimo dienų buvo imtasi žygių, kad bažnyčia išlaikytų puikią savo architektūrą, būtų pradėti jos restauravimo darbai. Tokie darbai vyksta treti metai. Savivaldybė jiems skiria lėšų pagal savo galimybes.

Iš tiesų glaudus ryšys tarp savivaldybės ir bažnyčios. Iniciatyvinės grupės savivaldybei kurti nariu buvo klebonas kun. Česlovas Degutis. Jis buvo aktyvus šio proceso dalyvis. Su dabartiniu klebonu kun. Egidijumi Jurgelevičiumi užmegzti šilti kontaktai. Su juo kartu aptariame dalykinius klausimus.

Neseniai „Aušros“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje vyko konkursas jos direktoriaus vietai užimti. Manau, jog mokykla išlaikys tokį pat statusą, kokį šiandien ji turi.

Esu dėkingas už tai, kad radote laiko pokalbiui.

Kalbėjosi Bronius VERTELKA

Rietavas

© 2005 "XXI amžius"