|
Šiaulių vyskupijoje Radviliškio dekanate
Visus kvietęs burtis į meilės jūrą
Sidabravas. Tėvas jėzuitas Pranciškus Masilionis žmonių
širdyse uždegė daug švieselių, kurios dalijamos, prie kurių šildomasi
iki šiol, praėjus dvidešimt penkeriems metams po jo mirties. Tad
spalio 15 dieną į Sidabravo miestelį susirinko tikintieji iš visos
Lietuvos. Paminėti mylimo tėvelio atminimą atvažiavo jo įkurtos
Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserys ir bendražygės;
jėzuitai, Eucharistijos bičiulių sąjūdžio nariai, tėvelį pažinoję,
su juo bendravę, jo gerumą ir pasiaukojimą jautę žmonės.
Iškilmingas tėvo P.Masilionio mirties 25-ųjų metinių minėjimas Sidabravo Švč. Trejybės bažnyčioje prasidėjo 10 val. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis garbinimui išstatė Švenčiausiąjį Sakramentą. Adoracijos metu Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserys liturginių valandų maldą jungė su rožinio slėpiniais.
Po adoracijos tėvo P.Masilionio gyvenimą ir darbus apibūdino Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ. Ganytojas pabrėžė, jog ne veltui tėvelio P.Masilionio mirties 25-ąsias metines minime Eucharistijos metais. Tai labai simboliška, sakė ganytojas. Kunigas P.Masilionis buvo žmogus, kuris nepaprastai giliai suprato Eucharistijos reikšmę. Jai ir buvo skirta pirmoji pranešimo dalis. Vysk. J.Boruta kalbėjo apie Eucharistijos įsteigimą Paskutinės vakarienės metu, duonos laužymą pirmaisiais krikščionybės metais. Amžiams bėgant vis labiau gilintasi į Eucharistijos slėpinį. Jėzuitų atvykimas į Lietuvą 1569 metais, vyskupo teigimu, taip pat susijęs su Eucharistijos kulto platinimu. Jėzuitas P.Masilionis šį darbą tęsė ypač sunkiu Lietuvai metu. Uždraudus mokyklose dėstyti tikybą, likviduojant katalikiškas mokyklas, jis organizavo moksleivių Eucharistijos mylėtojų sąjūdį; 1947 metais, kai buvo uždarinėjami vienuolynai, įkūrė naują Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją. 1969 metais subūrė Eucharistijos bičiulių sąjūdį. Sovietų valdžiai bandant užgniaužti Kauno kunigų seminariją, tėvas jėzuitas pradėjo jaunuoliams vesti pogrindžio rekolekcijas. Kalbėjimas verčiant tėvo P.Masilionio raštus, tai kalbėjimas apie nesibaigiančią Dievo meilę, - sakė Telšių vyskupas J. Boruta.
Dvyliktą valandą prasidėjo šv. Mišios. Jas aukojo ir pamokslą sakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ. Kun. P.Masilionis, ganytojo teigimu, sugrįždamas į dangiškojo Tėvo namus, laikinai paliko ne tik Sidabravo parapijiečius, bet ir didelį būrį idėjos bičiulių - dvasios vaikų, kurie iš jo sėmėsi didelės meilės Dievui. Tėvas, arkivyskupo teigimu, buvo vadas, kuris žvelgė į ateitį. Jis norėjo suburti po Kristaus vėliava kunigus, seseris, vienuoles ir pasauliečius, kad jie visi, susijungę į Eucharistinio Jėzaus mylėtojų sąjūdį, neštų palaimą mūsų tėvynei. Tuomet jo mintys atrodė utopiškos, jis žvelgė per daug toli į ateitį. Tačiau dideli žmonės visuomet mato ne tik tai, kas yra po kojomis..., - sakė arkiv. S.Tamkevičius. Pamokslo pabaigoje arkivyskupas pridūrė: Negaliu kitaip įsivaizduoti tėvo Pranciškaus, kaip šiek tiek susirūpinusiu veidu ir kalbančiu apie būtinumą organizuotis ir kurtis apie tabernakulį, apie vyskupus bei kunigus, atstovaujančius Bažnyčiai.
Po šv. Mišių Sidabravo mokiniai parodė literatūrinę-muzikinę kompoziciją. Jie dar tebegyvuojančias tėvelio mintis išsakė giesmėmis, perskaitytais kunigą pažinojusių žmonių prisiminimais, paties tėvo P.Masilionio eilėraščių posmais. Kad artumo jausmas neišblėstų, mokiniai susirinkusiesiems dovanojo po mažą lašelį, kviesdami įsilieti į meilės jūrą. Minėjimas baigtas maldomis ir giesmėmis prie tėvo P. Masilionio kapo.
Inesė RATNIKAITĖ
© 2005 "XXI amžius"
|