|
Kelias, kuris neveda į šventyklą
Įvairios mintys apniko skaitant Algio Liepinaičio straipsnį: Ar reikės Lietuvos Bažnyčiai surengti atskirą tūkstantmečio minėjimą? ir redakcijos vedamąjį XXI amžiui penkiolika metų (XXI amžius, 2005 09 09).
Pirmame straipsnyje rašoma, kad Vyriausybė planuoja minėjime nepriminti Lietuvos Bažnyčios, tarsi per praėjusį tūkstantmetį Lietuvos Bažnyčia neegzistavo. Neįtraukti į minėjimą Pažaislio vienuolyno. Vedamajame redakcija skundžiasi laikraščio XXI amžiaus vienišumu, Lietuvos Bažnyčios hierarchų dėmesio stoka.
Ar pinigų stygius trukdo Bažnyčią įtraukti į minėjimą? Bet matome, kaip Premjeras valstybės pinigus dalija į kairę ir dešinę, išpūsti jo valdininkų etatai ir atlyginimai. Seimūnams jau blogi Seimo rūmai, kelinti metai Kalėdų švenčių metu iliuminuojamas televizijos bokštas, rengiami R.Vanagaitės festivaliai. Kad nėra lėšų paprasti žmonės jau pripratinti. Bet neįtraukti Bažnyčios į minėjimą tai jau Bažnyčios hierarchams skaudus faktas.
Atsigręžę į praeitį matome, kiek katalikų, evangelikų dvasininkai padarė gero Lietuvai. Tautinį pakilimą skatino iš valstiečių į kunigus išėję žmonės. Nemažai jų ir anais tamsiais, ir dabartiniais laikais mirė ne savo mirtimi buvo nukankinti. Nejaugi mes, žinodami jų darbus ir likimus, nieko neveiksime ir abejingai žiūrėsime, kaip dabartiniai politikai tyčiojasi ir kenkia Lietuvai ir tai vadina demokratija? Ten, kur sunkiais lenkinimo, rusinimo laikais buvo kunigas lietuvis ir patriotas, parapija sulietuvėdavo, atsirasdavo daraktorių, knygnešių žmonės šviesėjo, jaunimas veržėsi į mokslus.
Ar dabar negali parapijos kunigas, krikštydamas kūdikius, tuokdamas, imdamas už patarnavimus tą menką mokestį, lyg tarp kitko užsiminti: Užsisakykite bent mėnesiui, ketvirčiui XXI amžių? Ar parapijos klebonas jungtuvių metu negali paraginti jaunikio, pabrolių, piršlio užsiprenumeruoti laikraščio ir čia pat zakristijoje išrašyti kvitą? Tokiu metu jaunavedžių pulkas labai dosnus, be to, šitaip mažiau išgers degtinės. Bažnyčioje vyksta koncertai, ir jie jau prigijo, tai argi neprigydytų ir tos naujovės dėl žmonių švietimo?
Vyriausybė neproteguoja mokyklose skautų, ateitininkų, blaivininkų, valančiukų organizacijų. Savo patogumui augina tamsią, loterijas žaidžiančią visuomenę. Jei užaugins šviesią neteks valdžios!
Argi reikia laukti, kada lietuviai bus išžudyti nauju ginklu alkoholiu? Net gimnazistai Rugsėjo pirmąją šventė su alkoholiu... O Vyriausybė teskaičiuoja iš alkoholio gaunamą pelną. Neskaičiuoja, iš kur pinigai į iždą ateina ir kur išeina gydymui, avarijų aukoms, kalėjimams, ligoninėms, pakasynoms.
Netiesa, palaidi instinktai, alkoholis su neatskiriamais palydovais kūno, dvasios skurdu, tamsa, tinginyste, žudynėmis mus lydi kiekvieną dieną. Šiurpina Lietuvą žiaurios autoavarijos, žudynės, prievartavimas.
Pasitarę su Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio, Baltų ainių blaivybės draugijos vadais, parašėme atsišaukimą, kad anuomet Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė imtųsi priemonių girtavimui pažaboti. O kad būtų stipriau, mūsų kreipimąsi dar kvietėme pasirašyti ir iškilius visuomenės narius, Lietuvos vyskupus, miesto tarybų pirmininkus, rajonų valdytojus, rajonų laikraščių redaktorius, aukštųjų mokyklų rektorius, kalėjimų viršininkus. Tuo tikslu apkeliavau beveik visą Lietuvą. Aplankiau kardinolą Vincentą Sladkevičių, jis irgi pažadėjo paremti.
Deja, ką tik mūsų pačių atkurta, ginta valstybės valdžia nieko nepadarė. Buvo statomi alkoholio kioskai, kūrėsi mafijos gaujos, daugėjo randamų lavonų. Didžiulis troškulys pinigų užvaldė mūsų išrinktuosius ir dabar tebevaldo. Sovietų valdžia nusigėrusius uždarydavo gydyti į profilaktoriumus. Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė palieka juos valkatauti, plėšti, žudyti, iš kalėjimo į kalėjimą eiti.
Gerų norų vedami, J.Kančys su draugais atkūrė Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdį, Čekauskas įkūrė Baltų ainių blaivybės draugiją. Atkuriamajame suvažiavime dalyvavo ir Č.Juršėnas. Kalbą pasakė, žmones sužavėjo: mes jį rekomendavome deputatu į Lietuvos AT. Eidamas į antrąjį suvažiavimą, sutikau Č.Juršėną ir klausiu, kodėl jis ne suvažiavime, koks mūsų pasiūlyto alkoholio įstatymo likimas. Jis tik nusikvatojo.
Jonavoje į Aukščiausiąją Tarybą agitavau už G.Ilgūną. Išrinko. Per Jonavos Sąjūdžio tarybos posėdžius vis jam primenu, kad Aukščiausiojoje Tarybje svarstytų alkoholio įstatymą. Vieną kartą jis neapsikentęs atrėžė: Tu vis lendi, lyg svarbesnių dalykų nebūtų. Apsilankęs Lietuvos Sąjūdžio taryboje, jos vadovams aiškinau: Jūs Sąjūdžio valdžia. Negalime taip palikti, kad pakelėse, kryžkelėse būtų statomi alkoholio kioskai. Bus blogai. Paveikite Vyriausybę.
Jei sugebėsime žmones pašviesinti ir Seime, ir Vyriausybėje politikai bus šviesesni. Vyriausybė siunčia karius svetur kovoti su teroristais. O Lietuvoje ar ne terorizmas vyksta? Visos partijos, neturinčios komunistinių šaknų, turi vienytis. Nieko naujo nereikia išgalvoti, o pritaikyti tai, kas sena vyskupo M.Valančiaus švietimą ir blaivinimą.
Jurgis BIELINIS,
Trečios kartos socialdemokratas
© 2005 "XXI amžius"
|