Atnaujintas 2005 spalio 28 d.
Nr.81
(1382)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Šviesios ir tamsios spalvos Žemaitijoje

Tytuvėnų gyvojo rožinio kalbėtojų vadovės T.Barkauskienės, organizatorių G.Giedrienės ir T.Arkušauskienės iniciatyva buvo surengta ekskursija į Žemaitiją. Pirmiausia visus nustebino Kretinga. Šiame mieste daugiau kaip prieš 200 metų Dievui ir žmonėms tarnavo garsus žemaitis pranciškonas tėvas Ambraziejus Pabrėža. Ir šiandien jo kapas gausiai lankomas, nes jam priskiriamos šventojo savybės dėl griežtos gyvenimo regulos, nusižeminimo ir kuklumo. Kapo koplyčioje meldžiamasi ir prašoma užtarimo. Už išklausytas maldas tikintieji atneša gėlių.

Ypatinga dvasinė aura supa visą miestą – rajono centrą. Nuo senų laikų negausaus pranciškonų būrelio veikla Kretingą pavertė dvasinės traukos centru. Vienuolyno kiemelyje ir viduje vyksta pasitarimai, konferencijos, susitikimai. Dalykiniai pasitarimai šiuolaikinio kompiuterizavimo amžiuje kreipia dėmesį į kokybinius dalykus. „Mes visko turime, bet atėjo laikas žiūrėti į to, ką turime, kokybę. Duota gyvenimo dovana, o koks jo giluminis turinys? Mes turime daug veikalų, bet jų teiginiai nepaliečia vidaus“, - teigė ekskursantus pasitikęs vienuolis.

Šalia maldos ir rimtų diskusijų vietos, kiek žemiau, – šimtamečiai medžiai ir ramiai čiurlenantis upelis su Švč. Mergelės Marijos grota, kviečiantis niekur nebeskubėti ir stabtelėjus apžvelgti. Visai netoli – grafų Tiškevičių užgyventos ir išsaugotos grožybės. Ten žiemos sode su nuostaba žiūrėjome į pažįstamus kambarinius augalus, išaugusius po kelis metrus.

Vyskupo ir švietėjo M.Valančiaus sodyboje prižiūrėtojas kruopščiai šienavo žolę, laku tepė medinius rūpintojėlius. Jis pažėrė tokių sąmojų, kad būtų klausęsis ir Palangos Juzė. Grožėjomės kuklia, bet erdvia Salantų Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia medinėmis grindimis, kurioje kiekvieną sekmadienį prieš šv. Mišias senoliai gieda Kalvarijos kalnus.

Mosėdis išgarsėjęs ne vien daktaro V.Intos akmenų muziejumi, kurio eksponatai išbarstyti po visą miestelį. Gigantiškuose akmenyse įamžinti ir šviesuolių vardai. Pagarsėjo ir miestelio klebonas, prieš daugelį metų įkūręs vaikų globos namus ir kartu su rajono savivaldybės pareigūnais atėmęs iš girtaujančių tėvų pašalpas už vaikus. Nors šie ir rengė sukilimą prieš kleboną, bet, pritariant visuomenei, klebono sumanymas buvo palaikytas, vaikai pas tėvus negrįžo. Globos namuose jie gali ramiai gyventi, mokytis ir lavintis pagal pomėgius.

Tamsus egzistavimo puslapis – Orvido muziejuje. Kiekviena vienuolio Viliaus Gabrieliaus ištašyta akmeninė skulptūrėlė skendi piktžolėse, mediniai paminklai pūva ir griūva. Iš lankytojų prašoma po keturis litus, už kelių menkų lapelių lankstinuką – trijų litų. Vilius ir jo tėvas sukūrė sodybą per kelis dešimtmečius. Ar dabar šis muziejus virs netvarkos muziejumi?

Justina VIRŽINTIENĖ

Tytuvėnai - Kretinga - Mosėdis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija