|
Prakeiktas namas
Petras KATINAS
Rusijos istorikas A.Archipovas paskelbė publikaciją apie liūdnai pagarsėjusio inžinieriaus Ipatjevo namo Jekaterinburge, kur 1918 metų vasarą bolševikų komisarų buvo nužudytas paskutinysis Rusijos imperatorius Nikolajus II su šeima ir artimaisiais, gyventojų istorijas. Tame name bolševikai visiškai sunaikino Romanovų dinastiją. Pasirodo, su šiuo namu siejamos ir kitos nelinksmos istorijos.
Kažkada Voznesenskojės kalva senajame Jekaterinburge buvo savotiškas draustinis to meto tenykščiam elitui. Statytis namus šiame rajone buvo prestižo reikalas. Ant tos kalvos sau rūmus pasistatė Jekaterinburgo miesto įkūrėjas Vasilijus Tafiščevas, vėliau iškilo garsaus pirklio Rastorgujevo labai puošnūs ir prabangūs rūmai. Dar vėliau, šalia kuklios medinės cerkvės, atsirado dviejų aukštų namas, išlikęs istorijoje kaip Ipatjevo namas. Tačiau gyvenimas šiame prestižiniame Jekaterinburgo rajone ir tame name neišgelbėjo jo savininkų nuo įvairiausių negandų. Pirmuoju to namo šeimininku buvo kalnų inžinierius Redikovcevas, kuris jį ir pastatė. Labai greitai namas tapo slapta vietinių homoseksualų, daugiausia iš vietinio elito, susibūrimų vieta. Todėl Jekaterinburgo gyventojai namą pavadino žopnikų buveine (žopnikais Rusijoje buvo vadinami homoseksualai). Daugelis jų buvo namo savininko Redikovcevo meilužiai, kuriems už paslaugas turtingas kalnų inžinierius dosniai atsilygindavo. Tačiau ylos maiše nepaslėpsi, ir netrukus slapto Redikovcevo gyvenimo užkulisiai iškilo viešumon. Vietos valdžia grupei asmenų, nuolat besilankančių šiame name ir dalyvavusių homoseksualų orgijose, iškėlė baudžiamąją bylą ir netrukus jie buvo ištremti į Sibiro užkampius. Pats inžinierius nesulaukė teismo pabaigos ir mirė savo lovoje nuo širdies smūgio. Po Redikovcevo mirties buvo paskelbtos namo pardavimo varžytinės. Aišku, niekas nesiveržė įsigyti tokios blogos reputacijos pastato, bet vis dėlto jį nupirko vietos aukso kasyklos savininkas ir pirklys Nikolajus Šaravjevas. Deja, ir šis asmuo pagarsėjo dideliais skandalais ir finansinėmis aferomis. Jis spekuliavo tariamais aukso sklypais, kuriuose to aukso nebuvo nė kvapo, ir subūrė viešnamių tinklą. Be to, visame Jekaterinburge jis garsėjo didžiulėmis masinėmis girtuoklystėmis ir orgijomis, dėl ko vienose iš jų ir mirė.
Po to ilgai niekas nenorėjo įsigyti blogos šlovės namo. Jau pernelyg bloga aura jį supo. Jekaterinburge netgi kilo visuomeninis judėjimas, reikalavęs valdžią sulyginti su žeme tą prakeiktą vietą. Dar ir šiandien išlikusiose visokių to meto aiškiaregių pranašystėse rašoma, kad šio namo laukia ateityje dar baisesni dalykai, nei buvo iki tol.
Vis dėlto namą pagaliau nusipirko iš Maskvos atvykęs inžinierius Nikolajus Ipatjevas. Jis savo viršininkų buvo atsiųstas į Jekaterinburgą inspektuoti vietinių fabrikų, daugiausia gaminusių šaudmenis ir kitą ginkluotę Rusijos armijai. Inžinieriui inspektoriui labai patiko Jekaterinburgas, todėl jis 1908 metais ir įsigijo šį namą. Talentingas ir energingas inžinierius rekonstravo namą, įvedė elektrą, telefoną, vandentiekį, įrengė puikų vonios kambarį su dujine kolonėle. Taigi viskas buvo įrengta pagal to meto pažangiausias technologijas. Tačiau nelaimės neaplenkė ir naujojo šeimininko: jis buvo apkaltintas finansinėmis machinacijomis statant Transsibiro geležinkelio magistralę (kaip vėliau paaiškėjo nepagrįstai). Bet jau iškėlus bylą N.Ipatjevui įvyko bolševikų perversmas.
Į Rusijos ir pasaulio istoriją Ipatjevo namas įėjo tais baisiaisiais 1918 metais, kai bolševikų komisarai ėmė siautėti Jekaterinburge. Vieną 1918 metų balandžio naktį į namą įsiveržė komisarai ir įsakė nedelsiant per 24 valandas išsikraustyti. Netrukus čia buvo atgabentas imperatorius Nikolajus II su šeima. Namas skubiai buvo aptvertas aukšta tvora ir kruopščiai saugomas dieną ir naktį. Ant aplinkinių namų stogų buvo įrengti kulkosvaidžių lizdai. Ir štai naktį iš 1918 m. birželio 16-osios į 17-ąją Romanovų šeima kartu su ištikimaisiais tarnais buvo nuvesti į namo rūsį ir sušaudyti. Inžinierius N.Ipatjevas su šeima dar spėjo pasprukti į užsienį.
Savaime suprantama, jog aiškinant Romanovų dinastijos tragediją stengiasi ne tik istorikai, bet ir visokio plauko ekstrasensais ir ufologais pasivadinę žiniuoniai. Štai vienas iš jų Jekaterinburgo ekstrasensu ir ufologu besiskelbiantis kažkoks Aleksejus Ufimcevas teigia, kad carams iš Romanovų dinastijos skaičius 23 buvo nelaimingas ir lemtingas. Taip pirmosios Romanovų dinastijos caras Michailas, susitikdamas su Maskvos bojarinais, kvietusiais jį užimti sostą, nusileido Ipatijaus vienuolyno laiptais su 23 pakopomis. Paskutinysis Rusijos caras Nikolajus II, soste išbuvęs 23 metus, irgi 23 laipteliais nusileido į rūsį, kuriame jį nužudė bolševikai. Taigi įvairiausių spekuliacijų netrūksta ir jų vis daugėja. Dėl vieno galima ir sutikti. Tai, kad vadinamasis Ipatjevo namas Jekaterinburge, kuris buvo susprogdintas, kai B. Jelcinas dar buvo Sverdlovko srities pirmasis SSKP sekretorius, buvo tikrai nelaiminga vieta...
© 2005 "XXI amžius"
|