| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Joną Basanavičių primins kamerinis paminklas Vilniuje
Pagerbti Lietuvos tautinio atgimimo patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus atminimą nuo šiol bus galima ne tik Vilniaus Rasų kapinėse, bet ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmuose. Čia, kur prieš 100 metų posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, penktadienį iškilmingai atidengtas J.Basanavičiaus kamerinės skulptūros paminklas, kurio autorius - profesorius Gediminas Jokūbonis. Gruodžio 5 dieną Nacionalinėje filharmonijoje vyko iškilmingas Didžiojo Vilniaus Seimo 100-mečio minėjimas. Tik įžengusius į Filharmonijos rūmus pasitinka ant aukšto granitinio postamento stovinti bronzinė J. Basanavičiaus skulptūra. Tautos patriarchas pavaizduotas skaitantis svarbiausią Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentą - 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą. Iki šiol pas Basanavičių eidavome į Rasų kapines su gėlėmis, vainikais, dažniausiai Vasario 16-ąją ir kitomis svarbiomis mūsų valstybei dienomis. Tai todėl, kad Basanavičius ir Lietuvos valstybė yra neatskiriami. Šiandien Vilniuje atsiranda dar viena vieta, į kurią galėsime ateiti, kai norėsime pabūti arčiau Basanavičiaus, arčiau Lietuvos, nes šiandien J.Basanavičius sugrįžo į Vilnių - ten, kur lygiai prieš šimtą metų jo ir jo bendraminčių iniciatyva buvo sušauktas pirmasis lietuvių suvažiavimas, gavęs Didžiojo Vilniaus Seimo vardą, - kalbėjo paminklą atidengęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Pats paminklo autorius G. Jokūbonis, dėl ilgos ceremonijoje negalėjęs dalyvauti, atsiuntė laišką, kurį susirinkusiems perskaitė jo dukra Eglė Jokūbonytė. Skulptorius primena įžymaus istoriko Adolfo Šapokos pateiktus istorinius faktus apie Didįjį Vilniaus Seimą. 1905 m. gruodžio 4-5 d. Vilniuje buvo sušauktas visuotinis Seimas. Su kitais ištremtaisiais veikėjais į Vilnių grįžo ir 25 metus užsienyje išgyvenęs J.Basanavičius, kuris tam suvažiavimui pirmininkavo ir daugiausia pasidarbavo. Tame nepaprastai gausingame renginyje dalyvavo per du tūkstančius žmonių iš visų visuomenės sluoksnių ir politinių partijų, net Mažosios Lietuvos atstovų. Pasak G.Jokūbonio, dabartiniai Filharmonijos rūmai simbolizuoja Lietuvos valstybės kūrimo pradžią, o Signatarų namai Pilies gatvėje, kuriuose buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas, susiję su valstybingumo įteisinimu. Pradžioje skulptorius parengė eskizinį savo paminklo projektą priešais Signatarų namus esančiai aikštei - čia suprojektuotas penkių metrų aukščio bronzinis J.Basanavičiaus paminklas. Priešais Filharmonijos rūmus atidengta ir į grindinį įmūryta granitinė plokštė, kurioje Lietuvos piliečiams primenama šių rūmų istorinė reikšmė - čia Didysis Vilniaus Seimas pradėjo lietuvių valstybinės politikos kūrybą. Po iškilmingos ceremonijos, Filharmonijos salėje vyko ir muzikinė premjera - skambėjo kompozitoriaus Konstantino Galkausko chorinis kūrinys Jono Basanavičiaus atminčiai, kurio partitūra buvo publikuota 1928 metais išleistoje knygoje apie J. Basanavičių. Kitąmet Filharmonijos rūmai švęs dar vieną svarbų jubiliejų - 2006 m. lapkričio 6 d. sukaks šimtas metų, kai šiuose rūmuose įvyko pirmosios lietuviškos operos - kompozitoriaus Miko Petrausko ir dramaturgo Gabrieliaus Žemkalnio-Landsbergio Birutės - premjera. Laura Pačtauskaitė
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |