Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Festivaliai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Joną Basanavičių primins kamerinis paminklas Vilniuje

Gėlės prie dr. Jono Basanavičiaus kamerinės skulptūros paminklo Roko Medonio (ELTA) nuotrauka

Pagerbti Lietuvos tautinio atgimimo patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus atminimą nuo šiol bus galima ne tik Vilniaus Rasų kapinėse, bet ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmuose.

Čia, kur prieš 100 metų posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, penktadienį iškilmingai atidengtas J.Basanavičiaus kamerinės skulptūros paminklas, kurio autorius - profesorius Gediminas Jokūbonis. Gruodžio 5 dieną Nacionalinėje filharmonijoje vyko iškilmingas Didžiojo Vilniaus Seimo 100-mečio minėjimas.

Įamžintas laisvės gynėjo T. Masiulio atminimas

Paminklą laisvės gynėjui T.Masiuliui šventina kun. Remigijus Kuprys Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

40-metį švenčiančios Kauno Petro Vileišio (buvusios 24-osios) vidurinės mokyklos kieme penktadienį iškilmingai atidengtas paminklas buvusiam šios mokyklos auklėtiniui, laisvės gynėjui Titui Masiuliui. Paminklą atidengė miesto meras Arvydas Garbaravičius, o pašventino kun. Remigijus Kuprys. Ceremonijoje dalyvavo T.Masiulio mama Vitalija Krivickienė ir seserys Giedrė, Rima ir Vitalija. Mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė sakė, kad šis jos auklėtiniui skirtas paminklas dabartiniams mokiniams primins kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės.

Mirė vienas žymiausių baltistų V.Toporovas

Akademikas Vladimiras Toporovas

Pirmadienį mirė žymus Rusijos kalbininkas ir literatūrologas, vienas garsiausių pasaulio baltistikos tyrinėtojų akademikas Vladimiras Toporovas. 1928 metais Maskvoje gimęs V.Toporovas tyrinėjo istorinę morfologiją, leksiką, onomastiką, mitologiją, tautosaką. Jis taip pat buvo žinomas ir kaip Bažnyčios istorijos tyrėjas. V.Toporovas 1951 metais baigė Maskvos valstybinio universiteto filologijos fakultetą, o nuo 1990 metų buvo Rusijos mokslų akademijos (RMA) akademikas. Iki pastarojo laiko jis dirbo RMA slavistikos institute. Žodyno „Prusskij jazyk“ („Prūsų kalba“) autorius. Parašęs beveik du šimtus mokslinių darbų iš baltų folkloro, lingvistikos, poetikos ir kultūrologijos sričių. Vienas Maskvos semiotikos mokyklos įkūrėjų. Iš viso jo plunksnai priklauso apie 1200 knygų ir mokslinių straipsnių.

Netekome žymaus literatūrologo

Prof. Rimvydas Šilbajoris

Eidamas 80-uosius metus, šeštadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė vienas žymiausių literatūros kritikų, egzodo literatūros tyrinėtojų, Ohajo universiteto slavų literatūrų ir kalbų profesorius Rimvydas Pranas Šilbajoris.

Tai puikiai savo iškiliais darbais žinoma asmenybė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio literatūrinei bendruomenei. Jis gimė 1926 m. sausio 6 d. Kretingoje, mokėsi Kretingos progimnazijoje. Baigiantis karui, 1944 metais kartu su tėvais pasitraukė iš Lietuvos, gyveno JAV, nuo 1963 metų profesoriavo Ohajo valstybiniame universitete.

Popiežius ragina įveikti badą pasaulyje

Mindaugas BUIKA

Bado problema ypač aktuali Afrikoje

Pastaruoju metu didelio tarptautinio dėmesio susilaukė popiežiaus Benedikto XVI mokymas ne tik pastoracinėje, bet ir socialinėje plotmėje, pabrėžiant, jog Bažnyčia ir Šventasis Sostas savo didžiuoju moraliniu autoritetu gali daryti esmingą įtaką visuomenės ir netgi globalinių problemų sprendimui. Šiuo atžvilgiu pažymėtini du Šventojo Tėvo pareiškimai dėl kovos su badu ir žemės ūkio klausimų, ypač turint omenyje gruodžio viduryje Honkonge įvyksiančią Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) viršūnių konferenciją, kurioje bus svarstomos maisto produktų gamybos, prekybos ir investicijų aktualijos. Paragindamas tarptautinę bendruomenę daryti viską, kad šimtai milijonų žmonių būtų išvaduoti iš bado nelaimės, popiežius Benediktas XVI kviečia taip pat paremti mažuosius ūkius, kad jie galėtų visavertiškai egzistuoti vis labiau globalizuotos rinkos sąlygomis.

Gyvenimas, paskirtas teatrui

Petras KATINAS

Algirdas Pintukas

Žinomas teatro aktorius ir rašytojas Pranas Treinys, parašęs puikią, labai nuoširdžią knygą apie teatrą, gyvenime sutiktus lietuvių aktorius „Atsisveikinimas su teatru“ (Vilnius, „Vaga“, 1998), apie ne laiku išėjusį Amžinybėn aktorių Henriką Kurauską rašė: „Užkrėsdamas scenos jauduliu savo partnerius ir žiūrovus, pelnydavo didžiulę meilę ir pagarbą. Mes esame liudininkai, kaip siekdamas kuo didžiausio jausmo įtampos buvo negailestingas sau ir kitiems. Nemeluojantis, tiesus scenoj ir gyvenime… Donkichotiškai tiesus ir juokingas… Ir tragiškas kaip neužmirštamas jo Hamletas, balansuojąs ant būties ir nebūties lyno, bet nepraradęs vilties sugauti savo didžiąją paukštę – įkvėpimą“. Nė kiek neperdedant, lygiai tokius pačius žodžius galima pasakyti apie Kauno dramos teatro aktorių Algirdą Pintuką, ne per seniausiai atsišventusį savo 60-mečio jubiliejų.

„Giedra“ – lyg besigiedrijanti diena

Dr.Aldona KAČERAUSKIENĖ

„Giedra“ susitinka su prezidentu Valdu Adamkumi

Aidėk! Blaivystės varpo dūžiais
Po miestus, kaimus ir laukus.
Tik tu gali prikelt tėvynę,
Atbundančią gyvenimui naujam.

Iš blaivininkų himno

Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio Vilniaus skyriaus folkloro ansamblis „Giedra“ šį rudenį šventė savo veiklos penkerių metų sukaktį. Lapkričio 5-ąją Vilniaus M. Daukšos vidurinėje mokykloje ta proga surengtas jubiliejinis koncertas. Žiūrovų prisirinko pilna aktų salė. Iš karto jų dėmesį prikaustė visos sudėties „Giedros“ folklorinis ansamblis.

Dainuoja gimtinei ir Lietuvai

Rūta JONUŠKIENĖ

Koncertuoja „Indrajos“ choras. Diriguoja Rimantas Vaiginis Audronės DRISKIUVIENĖS nuotrauka

Vilniuje gyvenančių uteniškių klubo „Indraja“ choras – vienintelis tėviškėnų klubo choras Lietuvoje. Prieš ketvertą metų susibūręs ir „Indrajos“ vardu pavadintas kolektyvas iš karto pelnė pagarbą ir pripažinimą. Choro atliekamos dainos darniai įsiliejo į 2003 metais vykusios Pasaulio lietuvių dainų šventės skambesį. Uteniškiai „Indrajos“ dainininkus pažįsta iš tradicinių tėviškėnų susitikimų Vilniuje, Dailės akademijoje, kur visuomet širdį džiugina jų dainuojamos lietuvių ir užsienio kompozitorių bei liaudies dainos. Utenos miesto šventės metu „Indrajos“ choras koncertavo Utenos kultūros centro salėje.

Tyliai virpantis eilėraščių dangus

Vladas VAITKEVIČIUS

Aldona Ruseckaitė, Viktoras Rudžianskas, Liudas Gustainis, Alfas Pakėnas, Erika Drungytė ir Donaldas Kajokas jo naujos knygos pristatyme Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Iš pradžių degė viena žvakė, bet kad prietema būtų jaukesnė, paskėliau ėmė pleventi dar keturios liepsnelės… Nedideliame J.Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus kambarėlyje pasigirdo muziejaus vedėjo poeto Alfo Pakėno balsas: Ačiū, kad nepabūgote apniukusios padangės ir atėjote į kiek neįprastą lapkričio 11-osios poezijos vakarą – naujos poeto Donaldo Kajoko eilėraščių knygos „Karvedys pavargo nugalėti“ pasižmonėjimą klasiko būste. Vaizduotėje tarsi matau prieškario Kauno gatvėmis vaikščiojančius Henriką Radauską, Joną Kossu-Aleksandriškį, Antaną Miškinį, o dabar jose sutinkame D.Kajoką, Viktorą Rudžianską, Aldoną Ruseckaitę, Vladą Baltuškevičių, Daivą Čepkauskaitę, kurią labai vertinu, ir dar ne vieną mūsų miesto rašytoją. Suprantama, ne tik vaikštinėjančius, bet ir kuriančius.

Bažnytinių chorų giesmė Viešpačiui

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijos jaunių choras „Cantica“ (vad. Raimonda Židonienė, Audronė Marcinkevičiūtė) Vytauto bažnyčioje

Šiais metais Lietuvos bažnytinių chorų festivalis „Cantate Domino“ (liet. – „Giesmė Viešpačiui“) įvyko jau tryliktą kartą. Šį sykį visi festivalio koncertai įtraukti ir į šv. Mišių koncelebraciją Kauno bažnyčiose. Renginys aprėpė Kauno Švč.M.Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo), Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų), Kauno Arkikatedrą Baziliką ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčias. Prieš pat festivalį Kauno arkivyskupijos salėje įvyko seminaras „Grigališkasis choralas: tradicija ir šiandiena“. Vyko praktiniai užsiėmimai.

Kvietė keliauti po muzikos erdves

Rūta JONUŠKIENĖ

Po koncerto Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje pirmoje eilėje (iš kairės į dešinę): Zita Lukošiūnienė, Todas Cravenas, Laurie Penprazė, Jūratė Landsbergytė su Sudeikių bendruomenės nariais ir parapijos klebonu kun. Povilu Kleziu

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto simfoninio orkestro koncertu Utenos kultūros centro salėje pasibaigė du mėnesius trukęs devintasis Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis. Jame skambėjusi muzika vedžiojo po dar nepažintas erdves, o klausytojai turėjo progos susipažinti su naujais atlikėjais iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos.

Literatūrinė popietė Sąjūdžio būstinėje

Literatūrinėje popietėje – grupė Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos moksleivių

Šiuo metu žodis „Sąjūdis“ traukia, buria žmones, ypač inteligentus. Tvankioje, ankštoje salytėje vyksta politiniai debatai, kultūriniai renginiai. Kad ir kaip būtų norima skandinti tą „baltąjį laivą“ – Sąjūdį, jis plaukia per drumstus dabartinės Lietuvos vandenis plačiai išskleidęs bures.

Tuo įsitikinome ir lapkričio 25-osios popietę, kai sausakimšoje salytėje (Gedimino pr. 1) buvo pristatoma mano kūryba – ypač pastarųjų metų knygos. Kodėl būtent čia, Sąjūdžio būstinėje? Todėl, kad trys pagrindinės knygos – istorinės.

„Malkavos beržyno šviesa“

Knyga apie Baltarusijoje gimusius ir augusius lietuvius

Rūta JONUŠKIENĖ

Gražina Kadžytė (kairėje) ir Valentina Juškauskienė džiaugėsi Baltarusijos lietuvius įamžinusia knyga

Utenos kraštotyros muziejuje pristatyta istorijos, atsiminimų ir tautosakos knyga „Malkavos beržyno šviesa“.

Sodybos skamba lietuviškais žodžiais

Knygos sudarytoja G.Kadžytė prisipažino, kad pavadinimas „Malkavos beržyno šviesa“ knygai parinktas neatsitiktinai. Daugeliui Baltarusijoje, Malkavoje, gimusių ir užaugusių lietuvių atmintyje iki šiol tebešviečia baltumas išlakių beržynų, kuriuos ratu supa dar gyvos ir kupinos prisiminimų sodybos, skambančios lietuviškais, baltarusiškais ir rusiškais žodžiais, baltiškais ir slaviškais vardais.

Eilėraščiuose – nostalgija praeičiai

Poetas Jonas Staliulionis

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta varėniškio poeto Jono Stasiulionio poezijos knyga „Tai mano kaimas – Nemaitonys“. Joje suvirpa tarsi paties poeto, jautrios sielos žmogaus, dvasia – nostalgiški vaikystės, gimtinės, negrįžtamai praeitin nuvilnijusio laiko prisiminimai.

Tai pirmoji J.Staliulionio knyga. Tačiau poetas pasidžiaugė jau turįs savo poezijos gerbėjų, mat jo eilės ne kartą buvo spausdinamos Varėnos krašto bendruomenės laikraštyje „Giružis“.

Prie židinio – prozos knygų pristatymas

Vakaro viešnia – Pranciška Regina Liubertaitė (antra iš kairės). Groja birbynininkas Antanas Jonušas Algimanto ŽIŽIŪNO nuotrauka

Vieną darganotą rudens vakarą Vilniaus mokytojų namų svetainėje prie židinio knygos bičiuliai turėjo progos susitikti su septynių knygų autore Pranciška Regina Liubertaite, kilusia iš Kėdainių rajono Šėtos apylinkės, kuri gyvena ir dirba Vilniuje. Tai antrasis kūrybinis susitikimas su šia rašytoja Vilniaus mokytojų namuose.

Restauratoriai Kauno karininkų ramovėje

Vytauto Didžiojo menėje atgyja Jono Mackevičiaus paveikslai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Dailininkas Jonas Mackevičius keleri metai prieš mirtį (1950 m.)

Prieškariu Lietuvos karininkai savo lėšomis pasistatė architekto A.Kudoko suprojektuotus Karininkų ramovės rūmus. Iki šiol rūmai neprarado savo architektūros žavesio, meninės vertės, funkcionalumo. Suremontuota rūmų didžioji salė – viena gražiausių šiuo metu Kaune. Ypač jauki rūmų kunigaikščio Vytauto Didžiojo menė su didžiuoju židiniu. Stigo tik dar užtinkuotų dailininko Jono Mackevičiaus sukurtų paveikslų: J.Mateikos epopėjos „Žalgirio mūšis“ kopijos, „Vytautas Didysis ties Juodąją jūra“, „Vytautas Didysis Naugardo žemėje“ ir kitų. Šiuo metu Kauno karininkų ramovės kunigaikščio Vytauto Didžiojo menėje vyksta restauracija, užtinkuotų dailininko J.Mackevičiaus paveikslų „išlaisvinimo“ iš tinko gniaužtų darbai.

Ženklai

Algimanto Žižiūno nuotrauka

                *

Atodangų anagramos

pro tirpstantį sniegą.
Žydras spindulys
nuėjo į bežadę
gelmę - - -
Nuo alksnio šakų
krinta ledo karoliai.
Rodo saulę versmė.
Pasidalinkim perpus
sniegtirpio lašo
spindesį…

                *

Prašuoliuoja prošal
bevardžiai, balti žirgai.
Juodrudėse akyse
nusineša tavo ir mano
atvaizdus - - -
Užaugs medžiai
ant praminto tako.
Šaknys surinks
mūsų pėdas.

Kazimieras JAKUTIS

Ričardo Šaknio nuotrauka

Kai miriau, palikau Tau

Milijoną pinigais.

Milijoną žeme.

Dvarą su vaizdu pro langą

Į žydinčią laukinę obelį.

Ir kai spaudė akis

Drėgnas molis,

Nebuvo gaila

Nei pinigų,

Nei žemės –

Tik be galo buvo gaila

Tik beprotiškai gaila

Nesulaukto obuoliukų rūgštumo.              

                * * *

Mama,

Noriu, kad Tu

Mane vėl pažadintum

Savo garsiu kalbėjimu

Su močiute apie tai,

Kaip jūs gyvenot,

Kai manęs dar nebuvo.

Noriu, kad vis minėtumėt

Tas gražias Pavardes

Ir Vardus

Nuo Daunorių krašto –

Tų gražių žmonių,

Kurių seniai jau nebėra.                 

Prel. Mykolas Krupavičius KGB bylų puslapiuose

Darius Juodis

VLIK’o delegacija Romoje 1950 metais. Sėdi (iš kairės): V.Sidzikauskas, prel. M.Krupavičius, vysk.P.Bučys, S.Lozoraitis, V.Lozoraitienė, J.Brazaitis. Už jų Romoje gyvenantys lietuviai Nuotrauka iš žurnalo „Lietuvių dienos“

Prel. M.Krupavičius pateko į lietuviškos sovietinės valdžios akiratį jau 1940 metų vasarą, kuomet nuo liepos 1 dienos jam ir kitiems nutrauktos mokėti valstybinės pensijos, kaip tariamai nenusipelniusiems asmenims. Išlikę archyviniai dokumentai rodo, kad sovietinis saugumas prelatu labiau susidomėjo po jo parašyto memorandumo sovietų valdžiai pasirodymo. Galima teigti, kad šis dokumentas netgi paskatino atkreipti didesnį dėmesį į prel. M.Krupavičiaus asmenybę. Po memorandumo įteikimo, pas prelatą buvo nusiųsti atitinkami asmenys (dokumentuose įvardijami kaip drg. Oskar ir Kliučiarev), kurie turėjo išsiaiškinti dokumento autoriaus tikrąjį požiūrį ir nuotaikas.

Be permainų

Petras KATINAS

Nursultanas Nazarbajevas (kairėje) ir jo šeimos nariai išeina iš balsavimo apylinkės. Nuotraukoje- žmona Sara (antra iš kairės), dukra Dariga (antra iš dešinės)

Kazachstane įvyko prezidento rinkimai. Neatsitiko jokių netikėtumų, kaip kai kas tikėjosi, jog ir čia gali pasikartoti Ukrainos, Gruzijos ir Kirgizijos scenarijus. Rinkimus užtikrintai laimėjo dabartinis prezidentas, faktiškai pasiskelbęs valdovu iki gyvos galvos, Narsultanas Nazarbajevas. Už jo kandidatūrą, negalutiniais duomenimis, balsavo apie 90 proc. rinkėjų. Kai kurie komentatoriai ironizuoja, kad šie rezultatai rodo, jog Kazachstanas nuo sovietinių laikų padarė pažangą „demokratijos“ link. Juk balsavo už tik 90 proc. o ne 99,9 proc., kaip būdavo sovietmečiu.

Bekuriant „biologinę“ masę

Petras KATINAS

Po užsitęsusių skandalų valdančiojoje grupuotėje pagaliau lyg ir susitarta, kad ji, vadovaujama to paties „šmeižiamo“ Premjero, darbuosis ir toliau. Susidaro įspūdis, kad, nepaisant užkulisinių duobių kasimų vienas kitam, klanų atstovus vienija du dalykai – valdžia ir pinigai. Beje, jau tikruoju Lietuvos vadovu save laikantis rusų oligarchas prieš pat „didžiojo ketverto“ susitikimą paskelbė pareiškimą, kuriame netiesiogiai, bet pakankamai aiškiai pasakė, jog nėra patenkintas socialdemokratų valdymu bei tuo, kad jie savo žmones skiria į svarbiausius valstybinės tarnybos postus.

Nelik be vienintelio katalikiško laikraščio

Du kartus per savaitę
TREČIADIENIAIS IR PENKTADIENIAIS

- religinių įvykių kronika iš visos Lietuvos
- žinios iš krikščioniškojo pasaulio
- garsūs atlaidai ir kitos bažnytinės šventės
- šmaikštūs politiniai komentarai
- diskusijos ir analizės
- atgaiva sielai ir dvasiai
- žymūs Bažnyčios ir kultūros žmonės
- skaitytojų nuomonės, laiškai, pastabos
- kultūra
- literatūros ir meno naujienos
- TV programos visai savaitei
(tik penktadieniais)

Kiekviename „Lietuvos pašto“ skyriuje
priimama prenumerata 2006 metams!
SKUBĖKITE!

„XXI amžiaus“ prenumeratos kainos (Lt):

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“

kviečia sutikti šv. Kalėdas Vatikane
su Šventuoju Tėvu

gruodžio 21-29 dienomis.

Maršrutas: Vilnius – Kaunas – Znojimas – Viena – Paduja – San Maria di Angelis – Roma – Vatikanas – Venecija – Znojimas–Čenstakava.

Kaina – 850 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faksas: 8-5-2314006 (12-16 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-671-33716 (mob.), 8-37-453039.