| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Malkavos beržyno šviesa Knyga apie Baltarusijoje gimusius ir augusius lietuvius Rūta JONUŠKIENĖ
Utenos kraštotyros muziejuje pristatyta istorijos, atsiminimų ir tautosakos knyga Malkavos beržyno šviesa. Sodybos skamba lietuviškais žodžiais Knygos sudarytoja G.Kadžytė prisipažino, kad pavadinimas Malkavos beržyno šviesa knygai parinktas neatsitiktinai. Daugeliui Baltarusijoje, Malkavoje, gimusių ir užaugusių lietuvių atmintyje iki šiol tebešviečia baltumas išlakių beržynų, kuriuos ratu supa dar gyvos ir kupinos prisiminimų sodybos, skambančios lietuviškais, baltarusiškais ir rusiškais žodžiais, baltiškais ir slaviškais vardais. Malkava ir kiti lietuviški Baltarusijos kaimai įsikūrė vėliau negu Pavolgio Čiornaja Padina ar Tolovka, į kuriuos po 1861-1863 metų sukilimo buvo tremiami lietuviai sukilėliai su šeimomis. Panaikinus baudžiavą, pagal Stolypino agrarinę reformą Romos katalikų tikėjimo lietuvių ūkininkams žemės nebuvo dalijamos. Jie turėjo priimti stačiatikių tikėjimą arba keltis į žemes Rusijos imperijos plotuose. Žemės ūkio žinios nuolat skelbdavo, kokie dvarai parduodami iš varžytinių. Paskaitę, jog Mogiliovo srityje, katalikiškoje Resnios parapijoje, parduodamas dvarininko Termano dvaras, apie 40 lietuvių ūkininkų šeimų (daugiausia iš Utenos, Linkmenų ir kitų aplinkinių parapijų) atvažiavo, apžiūrėjo žemes ir suderėjo kainas. Apie 1883-1884 metus lietuviai pradėjo keltis į Mogiliovo sritį. Malkavos kaimas baigia sunykti Žemės buvo apleistos, užžėlusios mišku, kurį imta kirsti ir daryti skynimus. Taip kūrėsi Malkava gatvinis XIX a. pabaigos kaimas su žemės rėžiais. XX a. pradžioje kaimas išsiskirstė į vienkiemius. Kai kurie jų išlikę iki šiol. Tačiau vienkiemiuose žmonės gyveno neilgai. Sovietų valdžiai pradėjus kolektyvizaciją, buvo pareikalauta vėl sugrįžti į kaimą. Dabar Malkava nykstantis kaimas, kuriame prieš dešimtmetį, kuomet lankiausi ten su tikrais malkaviečiais Marija Kinduryte-Sivickiene, Vile Levandauskiene, Regina Butkiene, Juozu Stundžia, Agota Žiemyte, Stefa Datkūniene, Valentina Juškauskiene ir kitais, dar gyveno apie 20 šeimų. Tarp jų lietuviai Židoniai, Vižiniai, Puodžiūnai, Stundžiai, Giegiai, Žiemiai, Kondrotai, Pelakauskai... Žiupsnelis istorijos, atsiminimų ir tautosakos Beržyno klubo įkūrėja Valentina Juškauskienė jau prieš dešimt metų puoselėjo mintį sudėti į knygą viską, kuo lietuviškas kaimas Baltarusijoje buvo gyvas ir brangus ne tik ten gyvenusiems žmonės, bet ir istorijai. Malkavos beržyno šviesa reta knyga, nes parašyta pačių malkaviečių. Istorijos ir kalbos apžvalgas parašė iš Malkavos kilusi mokslininkė M.Kindurytė-Sivickienė. Šeimų gyvenimas ir sambūriai su kaimynais pasiekia skaitytoją iš senųjų Malkavos gyventojų lūpų bei kruopščiai saugomų šeimos albumų. Knygoje yra ir dainynėlis, ir senosios maldos, ir po kelionės į Malkavą gimę poezijos posmai... Beveik dešimt metų rinkta medžiaga kaimo planai, ūkininkų pavardės, atsiminimai, tautosakos perlai viskas sušildyta Malkavos beržyno šviesa, nuo kurios prasideda tėvynės meilė. Knyga talpi tikėjimu ir nuoširdumu Pasak V.Juškauskienės, už knygą nuoširdžiai dėkojusios G.Kadžytei, ekspedicijų į Malkavą metu ir Gražinutė, ir kiti lietuviai ne tik rinko tautosaką, užrašinėjo atsiminimus, bet ir krikštijo vaikus, slaugė ligonius, organizavo pamaldas, tvarkė apleistus kapelius, pastatė lietuvišką kryžių, sutiko išeivijos vyskupą P.A.Baltakį... Kiek nuoširdžių atsivėrimų, susitikimų jaudulio ir graudulio būta... Kiek nuoširdaus žodžio uteniškių tarme sakomo skambėjimo jau benykstančiose dainose... Autorės nuotrauka
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |