|
Penktasis Partizanų leidimas
Kazys BLAŽEVIČIUS
Tikėkime, kad mūsų brolių ir seserų kraujas padės atgimti
sužvėrėjusiam žmogui, su pergalės vėliava ieškančiam tiesos kritusių
didvyrių kaulų likučiuose.
Juozas Daumantas
Neseniai knygynuose pasirodė Juozo Daumanto (Juozo Lukšos) knygos Partizanai penktoji laida (red. Kęstutis Kasparas ir kt., Kaunas. LPKTS, 2005, 800 p. 1000 egz.)
Pirmą kartą šią knygą, pavadintą Partizanai už geležinės uždangos, 1950 metais 500 egzempliorių tiražu išleido Lietuvių katalikų spaudos draugija Čikagoje. Apie partizaninio karo heroiką pratarmėje P.Vytenis (Petras Vilutis) rašė: Kova, verdanti Lietuvoje, yra kova už žmogaus pagrindines teises ir teisingumą, už tikrą demokratiją, tautos laisvę ir valstybinį nepriklausomumą. Lietuvio kovos kietumas, atžymėtas šios knygos puslapiuose, tegu bus šaukliu visuose pasaulio kampeliuose išsibarsčiusiems broliams ir sesėms nepamiršti savo Tautos reikalų ir visokeriopai remti žūtbūtinę kovą už Tėvynės Laisvę bei klebenti į vakariečių sąžinę, kad būtų imamasi efektyvių priemonių gelbėti naikinamoms tautoms iš bolševikinės Rusijos vergijos
Antrasis, papildytas knygos, pavadintos Partizanai, leidimas 500 egzempliorių išleistas 1962 metais, trečiasis papildytas ir pataisytas leidimas 1984-aisiais. Abu kartus knygą išleido Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti Čikagoje ir abi laidas redagavo prof. Juozas Brazaitis. Apie knygą jis rašė: Daumanto Partizanai su visa papildoma partizanine literatūra yra paminklas Lietuvos Laisvės kovotojams, kurie lig šiol daugumas tegali būti tik Nežinomi Kovotojai.
Partizanai išversti į anglų kalbą ir 1000 egzempliorių tiražu išleisti pavadinimu Kovotojai už laisvę. Angliškoji laida antrą kartą išleista 1988 metais Kanadoje. Apie angliškąjį vertimą P.Štuopis Darbininke (1976 01 30, Nr. 5) rašė: Situacija daugiau negu tragiška. Štai autoriaus žodžiai: Mes įsitikinome, kad buvome palikti žūti vieni, o mūsų priešas visa savo jėga ir ištekliais rengiasi užimti dar daugiau laisvų tautų. Mums buvo skaudu patikėti šia baisia tiesa. (
) Veltui jie šaukėsi popiežiaus ir Vakarų valstybių paramos
Partizanai išversti į švedų kalbą ir 2005 metais 10000 egzempliorių tiražu išleisti Švedijoje ir tuoj pat išplatinti.
1990 metais, Į laisvę fondui leidus, 1984 metų knygos variantą 100 tūkst. egzempliorių tiražu fotografuotiniu būdu išleido LPKTS (Vagos leidykla ir firma Poligrafija).
Lietuvos partizaninio karo istorikams Kęstučiui Kasparui, jau Amžinybėn išėjusiam Bonifacui Ulevičiui ir Vidmantui Vitkauskui sukaupus daug naujos medžiagos apie laisvės kovas, kilo mintis išleisti papildytą ir paredaguotą penktąjį Partizanų leidimą. Tai minčiai pritarė Į laisvę fondas bei jo pirmininkas dr. Kazys Ambrozaitis, ir knyga 1000 egzempliorių tiražu neseniai išvydo dienos šviesą. Išleido LPKTS ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Spausdino spaustuvė Morkūnas ir Ko. Leidinio atsakingasis redaktorius ir sudarytojas K.Kasparas, moksliniai redaktoriai a.a. B.Ulevičius ir V.Vitkauskas.
Penktosios laidos pratarmėje rašoma: Knygoje atskleidžiamas partizanų organizacinis augimas, santykis su taikiais gyventojais ir priešu, idealai ir politinės-ideologinės nuostatos. Prisiminimai apima ketverius metus 1944-1948. (
)
Partizanai yra vienas svarbiausių objektyvių istoriografinių tyrinėjimų pamatų
Penktojo leidimo pagrindas trečiasis Partizanų leidimas, kuris gerokai papildytas Prieduose pateikta medžiaga. Priedus sudaro dokumentų, minimų knygoje, rinkinys, biografinė studija bei svarbesni atsiminimai, straipsniai apie J.Lukšą bei jo šeimą. Jų pabaigoje pateikiama išsami J.Lukšos-Daumanto bei Partizanų bibliografija. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš LKPTS Tremties ir rezistencijos muziejaus fondų bei asmeninio Antano Lukšos archyvo.
J.Lukša į laisvės kovų istoriją įėjo kaip vienas žymiausių partizaninio karo organizatorių, ypatingą dėmesį skyręs vieningai partizanų vadovybei sudaryti. Jis pirmasis demaskavo išdaviką Juozą Markulį, du kartus prasiveržė į Vakarus ir ten ieškojo paramos kovojančiai Lietuvai, parašė knygą Partizanai už geležinės uždangos ir t.t. Bene didžiausias jo žygdarbis buvo tai, jog jis, žinodamas, kad laisvės kova pasmerkta žlugti, iš laisvojo pasaulio grįžo į kraujuojančią Lietuvą, kad jo kaulai atgultų šalia tauriausių Tėvynės Motinos vaikų. Taip ir įvyko. Buvusio bendražygio Jono Kukausko-Gardenio išduotas, J.Lukša žuvo 1951 m. rugsėjo 4-osios naktį Pabartupio kaime, netoli Pažėrų, devyni kilometrai nuo Garliavos, Navynos pamiškėje. Likimo ironija, jį lydėję trys partizanai išsigelbėjo, o jis žuvo. J.Lukšai buvo 30 metų.
Naujos laidos Partizanų pagrindinę dalį sudaro J.Lukšos-Daumanto kūrinys, 1948-aisiais parašytas Paryžiuje. Iš 800 puslapių knygos teksto 423 jų tenka J.Lukšos veikalui, 377 puslapiai priedams knygos pradžioje ir pabaigoje. Savąjį veikalą autorius dedikavo už Tėvynės laisvę kovojantiems ir kenčiantiems lietuviams. Dedikacija byloja apie autoriaus didžiulę meilę ir pagarbą okupantų ketvirčiuojamai tautai bei laisvės gynėjams, nepabūgusiems siaubingos okupantų galybės.
Knygą Partizanai už geležinės uždangos galėjo parašyti tik aukšto intelekto, talentingas, gerai informuotas, laisvės kovose dalyvavęs ir joms pasiaukojęs žmogus.
J.Lukšos asmenį gana tiksliai apibūdino P.Vilutis-Vytenis, gyvenęs su juo Paryžiuje: Juozas Lukša buvo (...) aštraus ir blaivaus proto, sveiko galvojimo, išlaikantis puikią dvasios pusiausvyrą, nors ir buvo galingo temperamento, viską išgyvenantis stipriai ir intensyviai. Gana praktiškas, bet atviros sielos, mylintis, kas gražu, kilnu, teisinga. Turėjo vado kovotojo gerąsias ypatybes stiprią valią, nepalaužiamą ryžtą, didelį pasitikėjimą savimi, bet ir didelį pareigingumą, o ir gerą atmintį. Nepakentė jokios apgaulės, ištikimas, tiesus ir teisingas
Knygos Partizanai už geležinės uždangos vertę pabrėžia tai, jog ji susilaukė penkių leidimų, yra išversta į anglų ir švedų kalbas ir yra vienas objektyviausių partizaninio karo liudijimų.
Penktojoje laidoje pateikta priedų apimtis byloja apie knygos sudarytojų atliktą didžiulį darbą. Redaktoriai, naudodamiesi J.Lukšos paliktu šifravimo raktu, ir ne tik juo, kruopščiai iššifravo beveik viską, ką J.Lukša dėl suprantamų priežasčių buvo užšifravęs. Šis darbas Partizanams suteikia aiškumo, solidumo, o kartu ir akademiškumo. Belieka padėkoti knygos sudarytojams už jų atliktą labai reikalingą darbą.
Knygos leidimą parėmė Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto ir kiti mecenatai.
© 2005 "XXI amžius"
|