|
Literatūros lobyne bus ir netikrų lobių
Vytautas BAGDONAS
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pradėjo leisti knygų seriją Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius. Skaitytojus jau pasiekė pirmoji serijos knyga Žemaitė. Tikrai sveikintina projekto sumanytojo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko poeto Petro Palilionio idėja, tikrai vertas dėmesio verslininkų Česlovo Karbauskio ir jo sūnaus Ramūno Karbauskio pasiaukojimas. Tėvas ir sūnus Karbauskiai paaukojo pusę milijono litų, kad per dešimtmetį būtų išleista trisdešimties lietuvių rašytojų knygos. Autorius šiai serijai atrenka redakcija, kuriai priklauso žinomi žmonės: Viktorija Daujotytė, Algis Kalėda, Petras Palilionis, Valentinas Sventickas bei mecenatai Č. ir R.Karbauskiai.
Taigi pirmoji pas mus atkeliavo Žemaitė. Pasirodys skaitytojams ir Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis, Jonas Aistis, Jonas Avyžius, Juozas Baltušis, Kazys Binkis, Bernardas Brazdžionis, Marius Katiliškis, Vincas Krėvė, Vaižgantas, Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Janina Degutytė, Kazys Boruta, Balys Sruoga, Šatrijos Ragana, Judita Vaičiūnaitė, Antanas Škėma, Bronius Radzevičius ir daugelis kitų. Peržvelgus šį trisdešimties autorių sąrašą, kyla įvairių minčių. Ar visi rašytojai gali pretenduoti į literatūros lobyną, ar tikrai jų kūriniai yra lobis ir yra visuomenės laukiami? Juolab kad, perskaičius kai kurių rašytojų biografijas, įsigilinus į jų kūrybinę visuomeninę veiklą, darbą sovietinėse valdžios institucijose, sovietmečiu gautus aukštus įvertinimus, paskatinimus, kitaip pradedi mąstyti apie juos ir kitaip vertinti jų kūrybą.
Gerai žinomas poetas B.Brazdžionis, smarkiai nekenčiamas sovietinės valdžios, ilgus metus praleido toli nuo tėvynės ir, tik Lietuvai tapus laisvai, galėjo grįžti į gimtinę. Jis neliaupsino sovietinės santvarkos, todėl buvo nemėgstamas, persekiojamas. Tačiau poetas išliko savimi, neišdavė nei savo tautos, nei savo įsitikinimų. Prieš mirtį B.Brazdžionis sakė: Noriu būti prisimintas, kad kaip poetas ir kaip žmogus aš buvau tas pats. Teisingiausi žodžiai! Tačiau ar visi rašytojai iš to ilgo sąrašo galėjo taip pasakyti išeidami iš gyvenimo? Deja, ne.
Serijoje Lietuvių literatūros lobynas randame ir poetės Salomėjos Nėries pavardę. Niekas nepaneigs, kad neverta dėmesio jos lyrika, kad jos eilėraščiai negali pretenduoti į geriausių kūrinių rinktines. Bet būta ir tokių jos kūrinių kaip Poema apie Staliną, Bolševiko kelias, Keturi ir pan., kur akivaizdžiai liaupsinama sovietinė santvarka, komunistinė visuomenė, aukštinamas tironas Stalinas ir kiti panašūs genijai. Pačios S.Nėries (Bačinskaitės-Bučienės) gyvenime, kaip ir kūryboje, irgi būta daug blaškymosi, kol galų gale ji tapo labai lojalia sovietinei santvarkai veikėja, sovietine poete, LTSR liaudies poete. 1940 metais ji buvo išrinkta į Liaudies Seimą ir su to Seimo įgaliota delegacija vyko į Maskvą, į SSRS Aukščiausiąją Tarybą dėl Lietuvos priėmimo į SSRS.
Negana to, Kremliuje per Sąjungos Tarybos ir Tautybių Tarybos bendrą trečiąjį posėdį, 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respubliką priimant į SSRS, S.Nėris tarė sveikinimo žodį vadui, mokytojui, draugui, lietuvių tautos išlaisvintojui Didžiajam Stalinui ir skyrė savo eiliuotą žodį perskaitė poemą apie Staliną. Vėliau ji dažnai didžiavosi, kad ta poema paties Stalino buvo labai palankiai sutikta, Kremliuje S.Nėriai ir kitiems delegacijos nariams buvo surengtas priėmimas, dalyvaujant Stalinui ir kitiems sovietų valdžios atstovams.
Toje delegacijoje, vykusioje iš Maskvos parvežti Stalino saulės, buvo ir Petras Cvirka. Enciklopedijose ir žinynuose jis apibūdinamas taip: Vienas žymiausių XX a. I pusės lietuvių rašytojų socialistinio realizmo pradininkų, turėjusių įtakos lietuvių tarybinės prozos idėjiniam, žanriniam ir stilistiniam brendimui. Jis buvo sovietinės santvarkos šalininkas, ruporas, uolus komunistinių idėjų skleidėjas. Visgi P.Cvirka irgi numatytas į seriją Lietuvių literatūros lobynas.
Maskvos rašytojai 1940 m. rugpjūčio 3 d. suruošė iškilmingą priėmimą naujųjų sovietinių Pabaltijo respublikų rašytojams restorane Aragvi. Šiame priėmime, be S.Nėries, L.Giros, P.Cvirkos, dalyvavo ir Kostas Korsakas bei Antanas Venclova, taip pat labai lojalūs sovietinei santvarkai veikėjai, didžiai nusipelnę sovietiniai rašytojai. Gerai, kad serijos leidėjams nekilo mintis įtraukti ir šių poetų? Bet štai LSSR liaudies poeto, socialistinio darbo didvyrio, LSSR valstybinės premijos laureato, Lenino premijos laureato Eduardo Mieželaičio lobius Lietuvių literatūros lobyne tikrai ateityje rasime.
Įdomu, kokiais kriterijais buvo vadovautasi parenkant tuos trisdešimt rašytojų? Atvirai pasakius, kai kurių autorių kūryba tikrai nėra joks lobis, tinkamas į Lietuvių literatūros lobyną. O kai kurie rašytojai tiesiog nepagrįstai primiršti, pavyzdžiui, žinomas išeivijos rašytojas, lietuvių literatūros vertėjas ir knygų leidėjas Stepas Zobarskas. Prieškario Lietuvoje šio autoriaus kūryba buvo gana intensyviai leidžiama, pelnė net premijas. Tačiau rašęs apie gimtąjį kraštą, propagavęs dorovės, patriotizmo jausmus, tikėjimo tiesas, meilę Dievui ir artimui rašytojas sovietinėje Lietuvoje buvo nereikalingas. Jam grėsė tremtis, tad rašytojas su šeima pasitraukė į Vakarus. Sovietmečiu jam nebuvo leista nors trumpam grįžti į gimtinę, S.Zobarsko vardas sovietinėje Lietuvoje buvo tabu. Gyvendamas Vokietijoje, vėliau JAV, šis rašytojas ne tik daug rašė pats, bet ir vertė kitų lietuvių autorių kūrinius, leido knygas, taigi daug pasitarnavo lietuvių literatūrai. Tačiau netgi dabar, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, S.Zobarsko kūriniai pas mus leidžiami labai vangiai. Jeigu ne didelis S.Zobarsko kūrybos gerbėjas vienuolis jėzuitas, kunigas Jonas Kastytis Matulionis, pastaruoju metu dedantis dideles pastangas ir prisidedantis leidžiant šio autoriaus knygas, kai kurių S.Zobarsko kūrinių Lietuvos visuomenė net nebūtų sulaukusi.
Tokių primirštų (gal net tyčia norimų užmiršti) autorių, deja, mūsų šalyje dar yra nemažai. Užuot juos pakėlus iš užmaršties, nuvalius laiko dulkes, kai kas stengiasi žūtbūt įsiteikti netikriems pranašams, pseudo kūrėjams, kelti juos ant pjedestalo ir vertinti nežinia už kokius nuopelnus.
© 2005 "XXI amžius"
|