Dainuoja gimtinei ir Lietuvai
Rūta JONUŠKIENĖ
|
Koncertuoja Indrajos choras.
Diriguoja Rimantas Vaiginis
Audronės DRISKIUVIENĖS nuotrauka
|
Vilniuje gyvenančių uteniškių klubo Indraja choras vienintelis
tėviškėnų klubo choras Lietuvoje. Prieš ketvertą metų susibūręs
ir Indrajos vardu pavadintas kolektyvas iš karto pelnė pagarbą
ir pripažinimą. Choro atliekamos dainos darniai įsiliejo į 2003
metais vykusios Pasaulio lietuvių dainų šventės skambesį. Uteniškiai
Indrajos dainininkus pažįsta iš tradicinių tėviškėnų susitikimų
Vilniuje, Dailės akademijoje, kur visuomet širdį džiugina jų dainuojamos
lietuvių ir užsienio kompozitorių bei liaudies dainos. Utenos miesto
šventės metu Indrajos choras koncertavo Utenos kultūros centro
salėje.
Chorą subūrė dirigentas Juozas Vanagas
Pirmasis suburti dainuojančius tėviškėnus sugalvojo chorinės muzikos puoselėtojas dirigentas Juozas Vanagas, kadaise įkūręs vyrų chorą Aidas, kurio atliekamos dainos iki šiol skamba Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet balandį už ryškius puslapius, kuriuos į Lietuvos chorų sąjūdį ir šalies kultūros istoriją savo gyvenimu įrašė J.Vanagas, jis apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
Vėliau jam talkinti pradėjo vieni pirmųjų Indrajos choro dainininkų uteniškiai Rimantas Vaiginis ir Albina Vilūnaitė-Sriubienė. Šie žmonės, buvę muzikos mokytojai, iki šiol repetuoja su skirtingas choro partijas atliekančių dainininkų grupėmis.
Indrajos chore dainuoja 26 dainos mylėtojai. Didžiąją daugumą sudaro uteniškiai, tačiau mielai į kolektyvą priėmėme ir dainininkų dzūkų, suvalkiečių, net žemaičių. Daina visus suartina, sujungia, pakylėja. Kai dainuojame, pamirštame visus rūpesčius ir kasdienybę. Visus mus apgobia dainos sparnai, sako A.Vilūnaitė-Sriubienė, vadovaujanti choro bažnytinio giedojimo grupei.
Nelengva besuskaičiuoti koncertų derlių
Choras žinomas tik tuomet, kai jis koncertuoja. Indrajos dainininkai sunkiai besuskaičiuoja savo koncertų derlių. Šiais metais jo atliekamos dainos skambėjo Vilniuje veikiančiuose Signatarų namuose. Vyžuonose maldomis ir dainomis pagerbtas už tėvynę kritusių savanorių ir laisvės kovotojų atminimas. Utenos Švč. Marijos, Kankinių Karalienės, koplyčioje giedotos šv. Mišios ir melstasi už Lietuvos partizanus. Indrajos choro atliekamos giesmės skambėjo Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Minint poeto Antano Miškinio gimimo 100-ąsias metines birželio žaluma nutviekstuose Juknėnuose, prie Antano ir Motiejaus Miškinių memorialinės sodybos, prie naujai pastatyto stogastulpio visai Miškinių šeimai, irgi skambėjo indrajiečių balsai prašantys užtarimo pas Aukščiausiąjį, besidžiaugiantys vasaros žiedais, paukščių čiulbesiu ir žmonių bendryste. Koncertuota ir Anykščių rajono Debeikių bendrijos dešimtmečio minėjime, giedota Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vykusiuose Šv. Baltramiejaus atlaiduose
Metai dar nesibaigė, o lapkritį Utenos kraštiečių klubo Indraja choras jau pakviestas surengti koncertą Vilniuje gyvenančių anykštėnų klubo nariams. Džiaugiamės dainuodami sau ir linksmindami kitus. Susitikimai su dainą ir chorinę muziką mėgstančiais žmonėmis mums visada yra šventė, sakė dainininkai.
Repetuoja po Dailės akademijos skliautais
Choro repertuare lietuvių liaudies dainos Už jūrų marių, Šėriau žirgelį, Už žalių miškelių, R.Paulo Vėjo varpai, V.A.Mocarto, Dž.Verdžio, kitų kompozitorių kūriniai. Kai kurias dainas choras atlieka su solistu Jonu Žalimu, choro vyrų grupe, o ateityje ketinama repertuarą paįvairinti duetų ir ansamblių atliekamomis dainomis.
Indrajos choras nuo pat susikūrimo pradžios repetuoja Vilniaus dailės akademijoje. Šios aukštosios mokyklos prorektorius, Indrajos tėviškėnų klubo prezidentas Arvydas Šaltenis priglaudė dainą mylinčius žmones po skliautuotais akademijos stogais.
Ir skamba tėviškėnų atliekamos dainos gimtinei ir Lietuvai. Ir džiugina savo nuoširdumu, paprastumu, skambumu. Dainos įkvėpia naujiems darbams, kelionėms, supažindina, suartina, padeda įveikti vienatvę. Dainų pasaulyje nėra pavydo, pykčio, neapykantos. Dainos tarsi tiltai sujungia skambančias žmonių širdis ir uždega jose gerumo ir vilties švieselę.
© 2005 "XXI amžius"
|