|
Maskvos pasjansas Kijeve
Petras KATINAS
Europos Sąjungos šalių ir Ukrainos viršūnių susitikimo išvakarėse ir jo metu Kijeve į gatves išėjo, nebe Rusijos specialiųjų tarnybų pastangų, protestuotojai prieš Ukrainos tapimą Europos Sąjungos ir NATO nare. Pagrindinis raudonųjų demokratų šūkis būti amžinai kartu su Rusija! Na, gal dar ir su Baltarusija. Tai, žinoma, nieko stebėtina. Po oranžinės revoliucijos ir prezidentui V.Juščenkai atsisakius savo bendražygės, buvusios premjerės Julijos Timošenko paslaugų, Maskvai atgijo revanšo viltis. Ir tą viltį Kremliaus strategai sieja ne tik su surusėjusiais, sovietinių laikų besiilgiančiais Rytų Ukrainos gyventojais, dažnai net besigėdijančiais ukrainiečių kalbos, bet ir su ekspremjere J.Timošenko. Ji visiškai realiai netrukus gali tapti pagrindine Ukrainos politine figūra. Pasak vieno Ukrainos dienraščio: Timošenko pretenduoja tapti Havelu su sijonu. Todėl daugelis politologų, pripažindami J.Timošenko sugebėjimus, jos ambicijas tapti vienvalde Ukrainos valdove, teigia, jog kiti Ukrainos politikai dės visas pastangas, kad to neatsitiktų. Tuo labiau kad ir Vakarai nedviprasmiškai palaiko prezidentą V.Juščenką, puikiai suprasdami, jog bet kokia nauja revoliucija Ukrainoje gali tiktai atskirti Ukrainą nuo Europos ir NATO.
Taigi J.Timošenko realizuojant jos asmeninius ir politinius projektus reikalingas solidus ir stabilus palaikymas šalies viduje. O tas palaikymas gali būti tiktai iš promaskvietiškos Rytų Ukrainos ir Krymo, nes Vakarų Ukraina nesirengia išduoti prezidento V.Juščenkos. J.Timošenko taip pat reikalinga Rusijos parama. Ir tai žadama jai suteikti. Bet, kaip žinoma, Maskva veltui nieko neduoda. Jau dabar nedviprasmiškai užsimenama, kad, norint sulaukti Kremliaus paramos, J.Timošenko turi suteikti maksimalias garantijas Maskvai. Ir ne draugystės ir brolybės lozungais, o konkrečia veikla. Štai ką dienraštyje Rossijskaja gazeta rašo žinomas Rusijos politologas ir viešųjų ryšių specialistas, laikomas vienu iš Kremliaus politikos strategų, Vitalijus Tretjakovas: Už įsipareigojimus Rusijai J.Timošenko mainais gaus faktiškai garantuotą pergalę būsimuosiuose parlamento rinkimuose, tuo pačiu ir premjerės postą. Jai taip pat atsivers puiki perspektyva tapti vienu pirmųjų asmenų vadinamojoje Vieningojoje ekonominėje erdvėje. (Į šią erdvę faktiškai įeina Rusija, Kazachstanas, Baltarusija ir Ukraina.) Planai planais, bet dabar pagrindinė realija yra ta, kad jau nuo pat nepriklausomybės paskelbimo Ukrainos politikos alfa ir omega yra narystė ES ir NATO. Tiesa, netrūksta ir tokių Kijevo politikų, kurie siekia, jog Ukraina būtų pagrindinis tiltas tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
Kad ir kaip žiūrėtume, tačiau dabar Rusijos rankose, nepaisant prieš metus patirto pralaimėjimo per Ukrainos prezidento rinkimus, yra nemažai kozirių realizuojant savo strateginius interesus Ukrainoje. Todėl V.Tretjakovas rekomenduoja Kremliui, kaip jis privalo elgtis: Maskvai reikia veikti drąsiai, labai ryžtingai, lanksčiai ir protingai. Ir orientuotis ne į antraeiles politines figūras, o į pagrindinę iš pagrindinių. Vadinasi, į J.Timošenko. Tačiau V.Tretjakovas klausia: Kas gi gali pasiūlyti Ukrainai ką nors geresnio nei J.Timošenko? Paskelbkite jų vardus! Štai matote, tokių nėra. Taigi pasirinkimas faktiškai padarytas. Bet svarbiausia, kad tas pasirinkimas mūsų rankose. Argi galima tokiu atveju pralaimėti? Galima. Taip, kaip mes pralaimėdavome Ukrainoje visus pastaruosius keturiolika metų. O pralaimėjome todėl, jog niekada patys nepasirinkome reikalingų žmonių.
Pasakyta pakankamai aiškiai: J.Timošenko Maskva dabar pasirinko pati. Ar pasiteisins tas Kremliaus pasirinkimas, parodys netolima ateitis, kai 2006 metų pavasarį įvyks Ukrainos parlamento rinkimai. Jų baigtis gali nulemti, ar oranžinės revoliucijos idėjos ir tikslai įgaus naują pagreitį, ar Ukraina vėl atsidurs Maskvos rankose. Tokį pavojų puikiai supranta ir Briuselis. Todėl Europos Sąjungos avansas Kijevui suteikiant Ukrainai laisvosios rinkos šalies statusą. Apie tai Kijeve paskelbė Didžiosios Britanijos, dabar pirmininkaujančios ES, premjeras Tonis Bleiras. Jis taip pat su Ukrainos prezidentu V.Juščenka pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Tuo pačiu T.Bleiras atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, jog Ukrainos suartėjimui su ES ir būsimai narystei pritartų ne tik vyriausybė, bet ir dauguma gyventojų. Tai padaryti bus nelengva, nes Kremlius dės visas pastangas, kad trukdytų Kijevo suartėjimui su Vakarais.
© 2005 "XXI amžius"
|