Restauratoriai Kauno karininkų ramovėje
Vytauto Didžiojo menėje atgyja Jono Mackevičiaus
paveikslai
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
J.Mackevičiaus paveikslo
Kryžiuočių stovykla fragmentas
|
|
Paveikslas Vytautas Didysis
ties Juodąja jūra
atsivėrė visu savo didingumu
|
|
Dailininkas
Jonas Mackevičius
keleri metai prieš mirtį (1950 m.)
|
Prieškariu Lietuvos karininkai savo lėšomis pasistatė architekto A.Kudoko suprojektuotus Karininkų ramovės rūmus. Iki šiol rūmai neprarado savo architektūros žavesio, meninės vertės, funkcionalumo. Suremontuota rūmų didžioji salė viena gražiausių šiuo metu Kaune. Ypač jauki rūmų kunigaikščio Vytauto Didžiojo menė su didžiuoju židiniu. Stigo tik dar užtinkuotų dailininko Jono Mackevičiaus sukurtų paveikslų: J.Mateikos epopėjos Žalgirio mūšis kopijos, Vytautas Didysis ties Juodąją jūra, Vytautas Didysis Naugardo žemėje ir kitų. Šiuo metu Kauno karininkų ramovės kunigaikščio Vytauto Didžiojo menėje vyksta restauracija, užtinkuotų dailininko J.Mackevičiaus paveikslų išlaisvinimo iš tinko gniaužtų darbai. Juos vykdo dailininkų restauratorių brigada, vadovaujama dailininkės restauratorės Gražinos Samuolytės. Tai labai atsakingas ir kruopštus darbas, nes čia ne sieninė tapyba (freskos), o tapybos darbai ant medžio aliejiniais dažais...
Dailininkas J.Mackevičius (1872 06 18-1954 07 25) gimė Raguvoje, Panevėžio apskrityje. 1894 metais baigė Maskvos dailei skatinti mokyklą, 1896 metais kunigaikštytės Taniševos dailės studiją, o 1901 metais Dailės akademiją. Gyvendamas tuo metu Petrapilyje, J.Mackevičius priklausė tuo metu pagarsėjusiai realistų - žanrininkų dailininkų grupei Peredvižniki. Artėjant Romanovų dinastijos trijų šimtų metų jubiliejui, J.Mackevičius nutapė caro Nikolajaus II portretą, kuris paties caro buvo pripažintas geriausiu ir leista jį spausdinti jubiliejiniuose leidiniuose. Šis konkursas išgarsino dailininką. Tad jis jau tais laikais turėjo galimybę dažnai išvykti į užsienį. Lankėsi įvairiose Europos valstybėse, Mažojoje Azijoje, Palestinoje, Egipte ir kitur. Beje, J.Mackevičius 1907 metais dalyvavo pirmojoje lietuvių dailininkų parodoje Vilniuje, o vėliau įstojo į Lietuvių dailės draugiją. Ilgą laiką, 1914-1929 metais, gyveno Kaprio saloje, Italijoje. 1926 metais buvo surengtos jo kūrinių parodos Kaune ir kituose miestuose. J.Mackevičius iki 1940 metų ėjo Meno mokyklos mokytojo pareigas, dėstė akvarelę ir piešimą. Per tą laiką dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. Buvo vienas iš Lietuvos dailininkų draugijos steigėjų. 1938 metais apdovanotas DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Artėjant sovietinei armijai prie Lietuvos 1944 metais pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Šveicarijoje, Roveredo kantone.
J.Mackevičius buvo tradicinio akademinio realizmo atstovas, linkęs į romantizmą. Kai kuriuose Italijos laikotarpio kūriniuose jaučiama ir impresionizmo įtaka. Didelio formato istoriniuose paveiksluose, tapytuose Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui, Lietuvių kariuomenė žygiuoja į Vilnių, Kunigas A.Mackevičius šventina 1863 m. sukilėlių vėliavas, Vytautas Didysis Naugardo žemėje, Vytautas Didysis ties Juodąja jūra, Lucko suvažiavimas ir kt., J.Mackevičius labai rūpestingai perteikia tų įvykių dvasingumą, nuotaikas, tipažus, spalvų koloritą, puikią kompoziciją. Jo gamtovaizdinė tapyba pasižymi spalvingumu (ypač Kaprio vaizdai), nuotaikingumu. Istorinei temai skirti paveikslai itin įtaigūs, kompaktiški, svarbi istorinė tiesa.
Tad Kauno karininkų ramovės Vytauto Didžiojo menėje kai kurie dabar atidengiami paveikslai, atrodo dar nepraradę savų spalvų naturalumo, tarsi, visai neseniai nutapyti. Šalia P.Kalpoko, A.Žmuidzinavičiaus, J.Šileikos ir kitų, J.Mackevičius laikytinas vienu žymesniųjų lietuviškojo realizmo atstovų. Paminėtini ir jo tapypos darbai Piemenaitė, Asilėlis su apelsinais, Čertosi vienuolyno kiemas, Kapri gatvelė ir kiti. Gražu, kai kartu su restauraciniais darbais Ramovės Vytauto Didžiojo menėje atgyja ne tik tapyti paveikslai istorine tema, bet ir grįžta iš užmaršties spalvinga talentingo dailininko J.Mackevičiaus kūryba. Visuomenė netrukus turės progos įvertinti šio meninko talentą.
Autoriaus nuotraukos
© 2005 "XXI amžius"
|