Atnaujintas 2006 sausio 4 d.
Nr.1
(1401)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Tikras mokytojas moko visą gyvenimą

Nijolė Ona Marija
ŠIMONYTĖ-DOMARKIENĖ

Baigiame publikuoti Nijolės Onos Marijos Šimonytės-Domarkienės apybraižų ciklą, skirtą Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mokytojams.

Mokytojas Pranas Sližys

1945-ieji metai. Pirmosios pamokos Vilniaus mergaičių gimnazijoje. Vilnius ir pati gimnazija patiktų, tik kad visą laiką norisi valgyti, o dauguma ir mamų esame pasiilgusios – juk gyvename bendrabutyje. Bet kai į klasę žvaliai įeina muzikos mokytojas Pranas Sližys, užmiršti visas negandas. Jis tarsi iš kito pasaulio: jaunas, linksmas, gražiu tamsiu kostiumu apsivilkęs, kiekvieną mergaitę pastebi ir ko nors linksmai paklausia. Daug dainuojame. „Aš eisiu pas motulę motulei pasiskųst...“ – iš širdies traukiame liūdną dainą apie našlaitę. (Ir dabar aš ją dainuoju, kai sunku ir nėra kam pasiskųsti.) Tų pačių metų žiemą mums, antrokėms, vėliau pagal naują sistemą pavadintoms šeštokėmis, mokytojas pasakoja apie Liudviko van Bethoveno Penktąją simfoniją. Maža to, jis pasakoja patraukliai ir suprantamai. Ir to dar maža! Jis taip užkrečiančiai žavisi tuo šedevru! Pasakoti paprastai ir žavėtis – koks didelis skirtumas! Keturiolika likimo dūžių esą beldžiasi į kurstančio kompozitoriaus širdį! Kol užaugau, kol subrendau, aš, klausydamasi tos simfonijos, nieko kito ir neieškojau, tik tų keturiolikos likimo dūžių: pirmas, antras, trečias... ir šiurpau, šiurpau, šiurpau.


Žmogus istorijos kryžkelėje

Nepriklausomybės Akto signataro Petro Poškaus mirties metinėms

Prof. Mečislovas TREINYS

Neseniai minėjome vieno šios kartos atstovo – Nepriklausomybės Akto signataro Petro Poškaus (1935 12 15 – 2004 01 05) 70-ąjį gimtadienį, o štai netrukus bus dveji metai, kaip jo nebėra tarp mūsų.

Petras Poškus – varėniškis. 1954 metais baigė Vilniaus žemės ūkio technikumą, tapo agronomu. Treji metai atiduoti tarnybai sovietų armijoje. Nuo 1958 -ųjų Petras dzūkišką smėlį iškeitė Šiaurės Lietuvos molį. Jis atsikelia į Biržų kraštą ir čia – Pačeriaukštėje, pačiame Latvijos pasienyje – pradeda dirbti agronomu. Vėliau daugiau kaip 30 metų dirbo „Laisvosios žemės“ kolūkio pirmininku. Neakivaizdžiai besimokydamas, 1978 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą. Čia dirbdamas jis tapo ir atgimstančios Lietuvos valstybės kūrėju.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija