Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčia prisimena cunamio aukas

Mindaugas BUIKA

Mergaitės Indijoje sodina gėles ant audros nusiaubto kranto

Krikščioniškų organizacijų solidarumas

Dėl galingų uraganų, žemės drebėjimų, potvynių, taip pat cunamio padarinių praėjusieji 2005-ieji vertinami kaip didžiausių gamtinių nelaimių metai per visą žmonijos istoriją. Ypač garsusis cunamis, kurio metinės religinėmis ir valstybinėmis apeigomis buvo prasmingai paminėtos praėjusią savaitę, sudarkė Pietų Azijos šalių milijonų žmonių gyvenimą, taip pat mobilizavo beprecedentes tarptautinės paramos pastangas.

Gyvenimas – šokio sūkuryje

Regina STUMBRIENĖ

Choreografė Zita Rimkuvienė

Retai sutiksi Panevėžyje žmogų, kuris nepažintų Zitos Rimkuvienės: dukra, sūnus, patys tėveliai ar net seneliai – ansamblių šokėjai.

Ji visada skuba, kupina kūrybinių minčių, svajonių, nedidukė tarsi mergaičiukė, o nuveiktų darbų jai galėtų pavydėti veiklūs aštuoniasdešimtmečiai. Z.Rimkuvienė yra labai darbšti, atkakli, talentinga. Jos gyvenimas – šokis, o šokis – gyvenimas!

Panevėžio miesto bendruomenių rūmuose spalio pabaigoje vyko jubiliejinis Z.Rimkuvienės kūrybinis vakaras. Paminėtas 50 metų amžiaus jubiliejus ir trisdešimties metų darbo sukaktis, nors Z.Rimkuvienė, ir dabar netikinti šiuo sutapimu, buvo maloniai nustebinta, kad toks didelis būrys žmonių atėjo jos pasveikinti.

Anykštėnę įvertino… Kanadoje

Vytautas BAGDONAS

Emilija Karosienė

Neseniai Albertos provincijos Edmontono miestas (Kanada) šventė garbingą šimtmečio jubiliejų. Jubiliejinių iškilmių metu savo rinkėjams lenkų kilmės parlamentaras Tomas Lukašiukas surengė priėmimą ir pakvietė labiausiai Edmontonui, taip pat ir savo bendruomenei nusipelniusius žmones. Tarp tų Edmontono bendruomenės pasiūlytų ir išrinktų 40 labiausiai gerbiamų, daugiausia nusipelniusių žmonių buvo ir Emilija Karosienė (Karosas), karo baisumų nublokšta iš gimtųjų Anykščių į tolimąją Kanadą.

Senamiesčio vaikų dienos centras – tarsi didelė šeima

Benjaminas ŽULYS

Vaikų dienos centro koplyčioje šv. Mišias aukoja Kauno Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. Evaldas Vitulskis

Kaune, Senamiesčio vaikų dienos centre, buvo surengta nuotaikinga vaikų kalėdinė šventė. Tie vaikai – iš vadinamosios rizikos grupės šeimų, kuriose mažieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi sąlygų visaverčiai leisti savo laisvalaikį. Ne vienam stinga ir vertingesnio valgio. Kai kuriose šeimose yra tik arba tėvas, arba tik motina, ir jie dar yra užimti darbe. Tad vaikas lieka antrame plane, arba jis dėl kai kurių asmeninių tėvų silpnybių apskritai nelabai rūpi. Tokie vaikai randa laikiną prieglobstį vaikų dienos centruose.

Prie stalo ir bažnyčioje – skautų bei valdžios sveikinimai

Į Vilkaviškio parapijos valgyklėlę susirinkusius Kūčioms pasveikino skautai ir valdžios atstovai

Vilkaviškio parapijos socialinėje valgykloje Kūčių stalą virėja Edita Mykolaitienė su pagalbininkėmis padengė septyniasdešimčiai žmonių. Gruodžio 23-iosios vidurdienį beveik visas vietas užėmė sunkiai besiverčiantys vieniši vyresnio amžiaus žmonės ir jaunos mamos su mažais vaikais.

Įvairiais produktais Kalėdų stalui nešini atvyko partijų, Vilkaviškio miesto bendruomenės, Savivaldybės administracijos, Socialinės paramos skyriaus atstovai. Seimo narių A.Butkevičiaus ir A.Ivanausko patikėtiniai perdavė jų šventinius linkėjimus, savo kolektyvo ir šeimos vardu pasveikino verslininkai T. ir A.Leonavičiai. Vicemeras J.Meškauskas ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas S.Vabalas dėkojo visiems žmonėms, kurie remia ir padeda Vilkaviškio parapijos klebonui prelatui Vytautui Gustaičiui išlaikyti šią valgyklą.

„Atodangose“ – prieškario kaimo žmonių likimai

Rūta JONUŠKIENĖ

Utenos kultūros centro Žaliaduonių teatro artistai po spaktaklio „Atodangos“ (pagal Ričardo Kalyčio romaną „Verksmo vieta“) premjeros

Utenos kultūros centro Žaliaduonių teatras vėl pakvietė uteniškius į spektaklio „Atodangos“ (Ričardo Kalyčio romano „Verksmo vieta“ motyvais) premjerą. Aukštaičių uteniškių tarme suvaidintas spektaklis, pasakojantis apie prieškario Lietuvos kaimą ir jo žmones, dar kartą atsigręžė į savojo krašto autorių kūrybą ir žmones.

Ieško savojo krašto „deimančiukų“

Žaliaduonių teatras garsus tuo, kad niekada nesirenka žinomų ar jau „nuvaidintų“ autorių, bet visada ieško savojo, vaižgantiškai tariant, deimančiuko. Taip teatro režisierė Alma Eigerdienė beveik kasmet parengia vis naujas inscenizacijas, iš kurių ir susideda unikalus ir nepakartojamas teatro repertuaras. Režisierei rūpi kraštiečių kūryba, savojo Utenos krašto žmonės ir istorija.

Fejerverkų fone

Petras KATINAS

Gimdytojai. Jauniaus Augustino piešinys

Prieš Naujuosius metus kelias dienas iš televizijos ekranų neišnyko įvairios astrologės, pranašės, raganos, žvaigždžių ir planetų išsidėstymo žinovės. Tiesą sakant, minėtų apsukrių moteriškių, besikraunančių sau turtus iš naivuolių, komercinėje žiniasklaidoje niekada netrūksta. Viena jų pranašavo Lietuvai labai blogus 2006 metus. Ir ne tik juos. Pasirodo, nepaklausę šių šarlatanių patarimų, ne laiku paskelbėme apie nepriklausomos valstybės atkūrimą, nes 1990 m. kovo 11-ąją buvo nepalankus planetų išsidėstymas...

Ką mums lems Naujieji 2006 metai

Kai Lietuvos radijas, Naujųjų 2006 metų proga sveikino mus dainele „Hepi njū jier“, o lietuviškos nulietuviškėjusios televizijos linksmino visokiausiais šou (Baltijos TV ar „5 kanalas“ – netgi rusiškais koncertais ir filmais), jautėmės, kad patekome ne tiek į turtingąją Europą, kiek į plačiąją Euraziją, kuriamą naujosios imperijos iniciatorių ir ideologų. Žiūrėdamas lietuviškųjų televizijų programas stebiesi, kaip ši „žiniasklaida“ politikos („politikų“) pagalba tampa akiplėšišku ir įžūliu (nebijokime taip ją įvardyti) verslu, besigviešiančiu į lietuvišką savimonę ir siekiančiu ją sutrypti, iškreipti ir pagaliau sunaikinti. Didžiuoju verslu tapusi šou televizija verčia „grynuosius“ verslininkus dėti į ją didžiulius pinigus – tūkstančius litų kainuoja ne valandos trukmės kokio nors verslo reklama, bet kelių sekundžių reklama. Šimtai tūkstančių ir milijonai litų (dolerių, eurų ar pan.) tokiu įžūliu būdu išreikalautų sumų panaudojami šou programų, kvailinančių Lietuvos visuomenę, dalyvių ir kūrėjų tūkstantiniams „honorarams“ atlyginti. Honorarai tuo didesni, kuo „geriau“ surežisuojamos laidos, kuo „geresnį“ „reitingą“ jos turi, kuo „geresniu“ laiku jos transliuojamos. Ir kuo mažiau jose lietuviškumo. Nutautėjusios žiniasklaidos svarbiausiu darbo kriterijumi tampa „principinis neprincipingumas“. Tokie yra nenumaldomi didžiojo biznio, t.y. nulietuvėjujusių televizijos laidų, linksminančių vidutinį Lietuvos pilietį ne tik Naujųjų metų naktį, bet ir visus metus, dėsniai! Taip žodžio laisvė tampa sąmonės vergyste.