|
Tarėsi
Pažaislio vienuolyno ansamblio išsaugojimo grupė
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Pažaislio baroko ansamblio atstatymo
ir išsaugojimo iniciatyvinės grupės
pasitarimo dalyviai (iš kairės):
Kazimieras Kuzminskas, Lolita Vyžintienė,
sesuo Julita ir prof. dr. Jonas Minkevičius
|
Pažaislio kamaldulių vienuolyno patalpose įsikūrusios
Šv. Kazimiero kongregacijos seserys vienuolės kartu su iniciatyvine
grupe šiam unikaliam ansambliui išsaugoti: Kauno vicemeru Kazimieru
Kuzminsku, prof. hab. dr. Jonu Minkevičiumi, Kauno ZONTA klubo prezidente
architekte Lolita Vyžintiene, vienuolyno vyresniąja s.Remigija,
jos pavaduotoja s.Julita ir kitais grupės nariais tarėsi, kaip suderinti
veiksmų planą architektūros šedevrui gelbėti. Tai jau ne pirmas
pasitarimas siekiant atkreipti Lietuvos Vyriausybės dėmesį į neatidėliotiną
susirūpinimą ir Pažaislio kamaldulių vienuolyno gelbėjimą, o svarbiausia
sudaryti autoritetingą specialistų komisiją, kuri artimiausiu
metu siūlytų šį ansamblį įtraukti į Pasaulio kultūros paveldo paminklų
sąrašą.
|
|
Pagerbti
Šv. Luko ordino nariai
|
Šv. Luko akademijos laureatai
(iš kairės): Valdas Kubilius,
kun. Saulius Bytautas,
prof. Algirdas Avižienis,
dr. Artūras Rukas Daujotis,
prof. Dr. Romualdas Baltrušis,
dr. Linas Bulota
|
Šv. Luko ordinas buvo įsteigtas 1198 metais. Šio
ordino ir gildijų nariai buvo tapytojai, stikliai, spaustuvininkai.
Vėliau buvo įsteigtos Šv. Luko akademijos: 1475 metais Antverpene,
1577-aisiais Romoje, 1649 metais Paryžiuje. 1592-aisiais sudarytas
akademijos statutas nustatė dėstymo sistemą ir buvo skaitomos tapybos,
anatomijos, architektūros paskaitos, skelbiami traktatai, skiriamos
premijos. Tos akademijos dėka menas nustojo būti amatu, ėmė jungtis
su mokslu. Šv. Luko akademiją globojo popiežiai ir Romos imperatoriai.
Kelis kartus popiežių reformuota akademija XIX amžiuje įgijo pasaulinį
statusą.
|
|
Skaistakalnio
parke palydėjo žiemą
|
Kareiviai iš katilo kabino
košę ir pilstė arbatą
|
Panevėžiečiai ir miesto svečiai šeštadienį, vasario
25-ąją, skubėjo į Skaistakalnio parką, kur vyko žiemos palydos.
Vidudienį prasidėjusi šventė tęsėsi iki pavakarių.
Šeimomis ir pavieniui atėjusius linksmino pasaulinę
šlovę pelnęs pučiamųjų orkestras Panevėžio garsas, jaunimo tautinė
kapela Subatėlė, folkloro ansambliai Versmė, Šaltinis, Pajauta,
Šaltinėlis, Pulkelis, jungtinis penkių mokyklų folkloro ansamblis,
pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai Gija ir Linas, mišrus choras
Čiūto. Vyko futbolo Tumbi-jumbi, virvės traukimo, svarsčių kilnojimo,
kamuolio į krepšį mėtymo varžybos. Panevėžiečiai galėjo parodyti
savo sugebėjimus puodų mėtymo, puodynių daužymo, lenktynių su rogutėmis
ir kitose rungtyse. Kinologų klubas Bagira surengė parodomąją
šunų programą. Parke liepsnojo didžiulis laužas, sukosi šokėjai,
aidėjo dainos.
|
|