Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Sportas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Katalikų partnerystė su Pasaulio Bažnyčių Taryba

Mindaugas BUIKA

Pasaulio Bažnyčių Tarybos 9-osios generalinės asamblėjos Porto Alegrėje (Brazilija) dalyviai

Gausi Vatikano delegacija

Porto Alegrės susitikime

Globalinio krikščionių gyvenimo stebėtojai pripažįsta, jog praėjusią savaitę pasibaigusioje Pasaulio Bažnyčių Tarybos (PBT) 9-ojoje generalinėje asamblėjoje kaip niekada gausiai dalyvavo katalikai. Vasario 14-24 dienomis Brazilijos mieste Porto Alegrėje vykusiame susitikime stebėtojo teisėmis dalyvavo įspūdinga Šventojo Sosto 18 žmonių delegacija, kurioje buvo episkopatų, pasauliečių organizacijų bei vienuolijų vyresniųjų atstovai. Katalikų delegacijos vadovu buvo Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo tarybos sekretorius vyskupas Brajanas Farelas. Į Porto Alegrę taip pat buvo atvykęs ir šios Šventojo Sosto dikasterijos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis, kuris perskaitė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimo laišką.

Turino žaidynės baigėsi įspūdingu karnavalu

Uždarymo ceremonijoje eina daugiausia medalių iškovojusios Vokietijos rinktinės atstovai

Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Žakas Rogas sekmadienį didžiuliame šimtmečio senumo Turino olimpiniame stadione „Comunale“ paskelbė apie oficialų XX Turino žiemos olimpinių žaidynių uždarymą.

Pagrindinė uždarymo ceremonijos tema buvo tradicinis Italijos kaukių festivalis – karnavalas, kurio metu pasirodė šimtai klounais persirengusių veikėjų. Turine specialiai uždarymui parengta cirko programa prikaustė milijonus pasaulio žiūrovų prie televizorių ekranų.

„Verta gyventi ir džiaugtis gyvenant“

Prof. Sofija Kanopkaitė kaimo sodyboje

Kovo 3-iąją biochemikė habil. dr., profesorė, nusipelniusi mokslo veikėja, Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė Sofija KANOPKAITĖ švenčia 80-ies metų jubiliejų. Ta proga išleista jos darbų bibliografinė rodyklė, kurioje yra net 377 įrašai. Tai jos išleistų knygų, paskelbtų straipsnių, mokslinių pranešimų tezių, autorinių liudijimų ir kitų mokslinių darbų pavadinimų sąrašas, apimantis 1955-2005 metų laikotarpį. Net 23 metus ji buvo Lietuvos mokslinių institutų sektoriaus, laboratorijos vadovė, taip pat ilgus metus vadovavo Lietuvos biochemikų draugijai. Kartu su vyru lituanistu Jurgiu Rozga (1926-1996) užaugino du puikius vaikus – Juliją ir Rimantą.

Matyti ir jausti – tai būti, mąstyti, gyventi

Egidijus Mažintas

Fizikas Antanas Kiveris po spektaklio priima sveikinimus: „Mokydamas kitus, kartu ir pats mokausi“

Vilniaus pedagoginio universiteto Studijų skyriaus vedėjas doc. Antanas Kiveris yra mokslininkas, pedagogas, sudėtingas klasikines operos arijas profesionaliai dainuojantis fizikos mokslų daktaras. „Pedagoškės Šaliapinas“, – taip su ypatinga pagarba apie pedagogą atsiliepia ne tik studentai, bet ir kolegos menininkai ir mokslininkai.

Kauno miesto muziejų palaimino sakrali erdvė

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius šventina Kauno muziejų

Prieškariu Kaune veikė miesto muziejus. Nuo vasario 15 dienos jis vėl pradėjo veiklą. Atkurtasis Kauno miesto muziejus glaudžiasi Kauno arkivyskupijos pastate M.Valančiaus g. 6, kur galima susipažinti ir su kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniu butu bei paroda apie rezistencinę „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Dabar po vienu stogu dirba du muziejai – Kauno arkivyskupijos bei Miesto. Kauno arkivyskupija suteikė Miesto muziejui patalpas, pasidalijo bažnytinio meno turtais. 1940 metais panaikintas Kauno miesto muziejus savo atsigavimo etapą pradeda ir sakralinėje erdvėje, ir sakralinio meno paroda „Iš muziejaus fondų“.

Užburiantis meno pasaulis

Bronius VERTELKA

Parodos atidarymo metu. Lietuvos dailininkų sąjungos Monumentaliosios dailės sekcijos pirmininkas Vytautas Švarlys (antras iš kairės), Panevėžio dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė (viduryje) ir vilnietis menininkas Algirdas Dovydėnas (trečias iš dešinės)

Panevėžio miesto dailės galerijoje veikė apžvalginė Lietuvos monumentalaus meno paroda „Erdvė 1990-2005“. Savo kūrybą joje pristato 76 profesionalūs įvairių kartų menininkai: 40 vitražininkų,17 taikomosios dailės meistrų ir 19 skulptorių.

Čia eksponuojami stendai su monumentaliosios dailės kūrinių, sukurtų visuomeninėms ir privačioms erdvėms Lietuvoje bei užsienyje 1990-2005 metais, nuotraukomis. Taip pat pristatomi ir originalūs parodiniai kūriniai.

„Sakalo“ skrydis

Balys URBONAS

„Sakalo“ vyrai po vieno iš koncertų su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Ervinu Jozefu Enderiu ir vyskupu Eugenijumi Bartuliu

Nežinau, kam, buriantis Lietuvoje dar vienam vyrų chorui, pirmam Vidaus reikalų ministerijoje atėjo į galvą pavadinti jį „Sakalu“. Sako, vienam to choro dainininkų, o gal keliems. Gal čia būta asociacijos su mūsų ir svetimų padangių paukščiu, kuris labiausiai iš visų sparnuočių nemėgsta nelaisvės? Vargu tada, 1968-aisiais, sovietinės stagnacijos metais, galėjo kam šauti į galvą tokia mintis.

Laikas – bejėgis

Diplomato ir vertėjo Juozo Urbšio gimimo 110-osioms metinėms

Marija MACIJAUSKIENĖ

Juozas Urbšys 1990 metais

Gimtasis miestas Kaunas man, praslinkus ne vienam dešimtmečiui, – tarsi prasmių knygą, atsiminimų knyga, gyvenime sutiktų įvairiausių žmonių galerija. Matau įvykius ir situacijas, žmonių poelgius, girdžiu žodžius, pilnus šviesos, kurie jau tapo kasdienybės istorija. Ir kiekvieną tos patirties puslapį su meile saugau, kartkartėmis atminty dar sykį perversdama šios gyvenimo istorijos puslapius. Ir tada, prieš daugelį metų, nežinojai, ką Kelyje sutiksi, ir dabar negali suvokti, kodėl prieš akis iškyla vienas ar kitas paveikslas, kartais net sapne su kuo nors bendrauji, kalbiesi, tarsi tarp realybės ir nebūties būtų ištirpusi riba.

Išgyventi padėjo malda ir tikėjimas

Bronius VERTELKA

Gimnazijos muziejuje jo vadovas Vytautas Baliūnas atidarė J.Urbšio gimimo 110-osioms metinėms skirtą parodą

Diplomatinis darbas Rygoje, Berlyne, Paryžiuje, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vieno departamento direktorius, užsienio reikalų ministras – taip atrodė Juozo Urbšio karjeros laiptai. Jo gimimo 110-ųjų metinių minėjimas vyko Panevėžio J.Balčikonio gimnazijoje. Pagerbiant tauraus Panevėžio krašto žmogaus atminimą pleveno trijų žvakių liepsnelės.

Nuostabūs pūkuotukai primena talentingą menininkę

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

Stasė Samulevičienė su sūnumi Raimundu ir pūkuotukais

Kiekvieno žmogaus gyvenimas svarbus ne metų skaičiumi, bet atliktais darbais. Vasario 22 dieną tautodailininkei, pūkuotukų ir knygelių vaikams autorei Stasei Samulevičienei būtų sukakę 100 metų, tačiau ji jau 1988 metais atsisveikino su mumis. Už nuostabius iš avikailio pagamintus pūkuotukus – įvairiausius gyvūnus ir neįvardijamus padarus simbolius – tautodailininkė buvo apdovanota „Šypsenos“ ordinu. Tai tarptautinis apdovanojimas, kuris skiriamas už darbus, paskatinančius žmogų nusišypsoti, pasijusti laimingą. Šis ordinas buvo įteiktas Motinai Teresei, A. ir J.Kvašnevskiams, Švedijos karalienei Silvijai, rašytojai A.Lindgren, režisieriui S.Michalkovui, garsiems chirurgams V.Dega, S.Jelizarovui ir daugeliui kitų žymių žmonių.

Tarėsi Pažaislio vienuolyno ansamblio išsaugojimo grupė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Pažaislio baroko ansamblio atstatymo ir išsaugojimo iniciatyvinės grupės pasitarimo dalyviai (iš kairės): Kazimieras Kuzminskas, Lolita Vyžintienė, sesuo Julita ir prof. dr. Jonas Minkevičius

Pažaislio kamaldulių vienuolyno patalpose įsikūrusios Šv. Kazimiero kongregacijos seserys vienuolės kartu su iniciatyvine grupe šiam unikaliam ansambliui išsaugoti: Kauno vicemeru Kazimieru Kuzminsku, prof. hab. dr. Jonu Minkevičiumi, Kauno ZONTA klubo prezidente architekte Lolita Vyžintiene, vienuolyno vyresniąja s.Remigija, jos pavaduotoja s.Julita ir kitais grupės nariais tarėsi, kaip suderinti veiksmų planą architektūros šedevrui gelbėti. Tai jau ne pirmas pasitarimas siekiant atkreipti Lietuvos Vyriausybės dėmesį į neatidėliotiną susirūpinimą ir Pažaislio kamaldulių vienuolyno gelbėjimą, o svarbiausia – sudaryti autoritetingą specialistų komisiją, kuri artimiausiu metu siūlytų šį ansamblį įtraukti į Pasaulio kultūros paveldo paminklų sąrašą.

Pagerbti Šv. Luko ordino nariai

Šv. Luko akademijos laureatai (iš kairės): Valdas Kubilius, kun. Saulius Bytautas, prof. Algirdas Avižienis, dr. Artūras Rukas Daujotis, prof. Dr. Romualdas Baltrušis, dr. Linas Bulota

Šv. Luko ordinas buvo įsteigtas 1198 metais. Šio ordino ir gildijų nariai buvo tapytojai, stikliai, spaustuvininkai. Vėliau buvo įsteigtos Šv. Luko akademijos: 1475 metais – Antverpene, 1577-aisiais – Romoje, 1649 metais – Paryžiuje. 1592-aisiais sudarytas akademijos statutas nustatė dėstymo sistemą ir buvo skaitomos tapybos, anatomijos, architektūros paskaitos, skelbiami traktatai, skiriamos premijos. Tos akademijos dėka menas nustojo būti amatu, ėmė jungtis su mokslu. Šv. Luko akademiją globojo popiežiai ir Romos imperatoriai. Kelis kartus popiežių reformuota akademija XIX amžiuje įgijo pasaulinį statusą.

Tarpušventis

Antanas Uosis

Šiemet Lietuva švenčia „neapvalias“ Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios sukaktis – 88 ir 16 metų. Daug tai ar mažai?

Vasario 16-oji beveik vainikuoja šimtmetį. Ką tik, praeitų metų pabaigoje, iškilmingai paminėtas Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmetis. Tiesiog neįtikėtina, kad carizmo sąlygomis vos pabudusi tauta (prisiminkime, lietuviškosios raštijos draudimas panaikintas tik 1904 metų pavasarį) sugebėjo suorganizuoti tokį renginį, kuriame ne tik pareikalauta autonomijos, bet ir caro valdžia pavadinta pikčiausiu lietuvių tautos priešu. Didžiajai dvigalvio erelio – carizmo – hidrai buvo mestas didžiulis iššūkis. Kas, kad tai įvyko 1905 metų revoliucijos apogėjuje. Pats tautos, kurią dar XIX a. viduryje žymiausi Europos kalbininkai laikė mirštančia, manifestas nemaloniai nustebino Petrapilio valdininkus.