Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Sportas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Užkalbėjimų įkalinti

Mūsų nerimo žiema Jauniaus Augustino piešinys

Kodėl taip? Dėl paprasto motyvo: dar vis nesame savarankiškai ir kritiškai mąstantys, nesame save gerbiantys ir orūs piliečiai. Mus ir mūsų supratimą apie daug ką Lietuvoje suformuoja viešosios erdvės konstruktoriai ir joje kartojami vaizdiniai bei, kaip dabar sakome, vyraujantis diskursas, kai nuolat tiražuojama pusiau tiesa – pusiau melas. Žinome, kad kartojamas melas ima panašėti į tiesą, ir tas surogatas tampa daugelio supratimu apie tai, kas dedasi mūsų valstybėje, t.y. mitais, kurie priimami kaip savaime suprantami dalykai. Gal ir banalu, tačiau...

Laisvo elgesio Lietuva?

Lietuva pagal Konstituciją turėtų būti demokratinė respublika. Tačiau naujais politiniais metais atsibudome respublikoje, kur, pasak gyventojų apklausų, demokratiškai išrinktomis į valdžią politinėmis partijomis pasitiki mažiau nei 4 proc. šalies gyventojų. Gal išradome pasauliui nematytą valdymo formą? Kai renkame geriausius iš blogiausių arba blogiausius iš piktumo, atsiranda diktatūra iš apsileidimo. Šioje vietoje koks nors lietuvis paklaustų: kas dėl to kaltas? Prisiminę garsųjį Ernesto Hemingvėjaus klausimą: „Kam skambina varpai?“, tam nesusigaudančiam rinkėjui nesunkiai atsakysime: kaltas esi TU.

Dar šiek tiek apie politinę kairę

Neseniai vienoje interneto svetainių teko perskaityti antraštę: „Diskusija apie „kairę“ radosi spontaniškai, be kryptingų pastangų. Tai liudija, jog tema tikrai „sunoko“ gilesniems svarstymams. Gaila, kad diskusija kilo tik spontaniškai, nes politinė kairė jau senokai prašėsi išsamios diskusijos su esmine analize. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekad. O tą spontaniškumą galbūt taip pat lėmė pompastiškas LDDP-LSDP jungtuvių penktųjų metinių minėjimas su skambiomis frazėmis ir totalitarinių komunistinių režimų pasmerkimas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.

Ar Darbo partijos neverta paskelbti veikiančios už įstatymo ribų ir uždrausti jos veiklą Lietuvoje?

Pastaruoju metu Darbo partija ir jos lyderis suaktyvino veiklą, nukreiptą prieš valstybėje galiojančią santvarką, teisinę sistemą. Vis gausėja pavyzdžių, kurie akivaizdžiai prasilenkia ir su moralinėmis nuostatomis ir partijų veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis bei normomis.

Reikalaujame atsiprašyti

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, mes tvirtai tikėjome ir jos gražia ateitimi. Bet, deja, bėgant metams, mūsų valstybėje tauta vis labiau tampa prarandanti moralę, pasitikėjimą ir pilietiškumą. Tarpusavyje besiriejančios partijos visiškai pamiršo paprastą Lietuvos pilietį. Tokia esama padėtimi įžūliai naudojasi iš Rusijos atsiųstas imigrantas, tarytum naujas „Leninas“ V. Uspaskichas. Ligšiol už grašius išnaudodamas Lietuvos piliečius, susikrovė sau milijonus, būdamas agurkų augintoju pretenduoja į ES mūsų šaliai skiriamus milijardus ir šmeižia valstybės Prezidentą! V.Uspaskichas nėra Seimo narys, todėl neturi teisės kištis į Seimo darbą ir kartu negali dalyvauti keturių partijų koalicijoje ES pinigų dalybose.