Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Sportas
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kauno miesto muziejų palaimino sakrali erdvė

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius šventina Kauno muziejų

Prieškariu Kaune veikė miesto muziejus. Nuo vasario 15 dienos jis vėl pradėjo veiklą. Atkurtasis Kauno miesto muziejus glaudžiasi Kauno arkivyskupijos pastate M.Valančiaus g. 6, kur galima susipažinti ir su kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniu butu bei paroda apie rezistencinę „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Dabar po vienu stogu dirba du muziejai – Kauno arkivyskupijos bei Miesto. Kauno arkivyskupija suteikė Miesto muziejui patalpas, pasidalijo bažnytinio meno turtais. 1940 metais panaikintas Kauno miesto muziejus savo atsigavimo etapą pradeda ir sakralinėje erdvėje, ir sakralinio meno paroda „Iš muziejaus fondų“.

„Bendradarbiauti turi religijos, kultūros“

Į Kauno miesto muziejaus bei parodos atidarymą gausiai susirinko kauniečiai, miesto valdžios atstovai. Kreipdamasis į juos, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, pasidžiaugė pirmuoju arkivyskupijos bendradarbiavimo su naujuoju muziejumi žingsniu. Pasak jo, žengus pirmąjį žingsnį, kiti žingsniai būna spartesni, nes „žinai, jog eini pirmyn“.

„Bendradarbiauti turi religijos, kultūros, įvairūs visuomenės sluoksniai. Bažnyčia visada atvira bendradarbiavimui“, – sakė arkivyskupas. Pašventinęs po arkivyskupijos sparnu įsikūrusį Kauno miesto muziejų, jis sakė, jog pastatas jau palaimintas čia gyvenusiųjų: vyskupo, rašytojo Motiejaus Valančiaus bei kardinolo V.Sladkevičiaus.

Būstas laikinas

Palinkėjęs, kad žmonės, apsilankę Kauno miesto muziejuje, „nors trupinėlį paaugtų tėvynės meilėje“, arkiv. S.Tamkevičius su miesto valdžios atstovais dalyvavo simbolinės muziejaus atidarymo juostelės perkirpimo ceremonijoje.

Kauno miesto muziejus atkurtas miesto Tarybos 2005 m. spalio 15 d. potvarkiu. Arkivyskupijos pastogė – laikinas muziejaus būstas. Tikrasis – Muitinės gatvės XVI amžiaus namas – buvę Lietuvos kunigaikščių rūmai, kuriuose keletą dešimtmečių veikia psichiatrijos ligoninė. Rūmus suremontavus, Kauno muziejus kursis juose. Muziejaus direktoriaus Arimanto Dragūnevičiaus teigimu, iki Kauno gimtadienio – gegužės 20 dienos – laikinuose namuose bus surengta paroda apie miesto istoriją.

Atkurtojo muziejaus startą skelbiančioje parodoje „Iš muziejaus fondų ...“ rodomi vertingiausi Kauno arkivyskupijos muziejaus meno turtai: renesanso, gotikos, baroko bei XIX amžiaus dailininkų paveikslai, medžio plastika, tekstilė. Su Kauno istorija sietinas angelo sargo paveikslas, kurio fone matyti senasis miestas.

Augina „Tėvynės meilėje“

Parodą „Iš muziejaus fondų ...“ parengė menotyros daktarė Laima Šinkūnaitė su savo ugdytiniais – Kauno arkivyskupijos muziejaus darbuotojais Rima Valinčiūte bei Pauliumi Stanišausku. Juos menotyrininkė Vytauto Didžiojo universitete sudomino sakraline daile. Ją dr. L.Šinkūnaitė tyrinėjo dar sovietmečiu.

Negausi paroda – nes stinga patalpų – gausi meno švytėjimo, informacijos, liudijančių apie krikščioniškojo gyvenimo bei dailės harmoningą simbiozę XV-XIX amžiais Lietuvoje. Tuomet šalis lygiavosi su to meto Vakarų Europa menu, katalikų tikėjimo nuoširdumu. Parodos lankytoją „tėvynės meilėje“ augina, jo akylumą budina, smalsumą tenkina glausti tekstai šalia kūrinių: aiškinami paveikslų siužetai, liturgijos dalykai, ikonografijos simboliai, primenami Šventojo Rašto motyvai, iš lotynų kalbos verčiami paveikslų įrašai.

Vyskupai, šventieji...

Žemaičių vyskupo (1633-1649) Jurgio Tiškevičiaus portreto lotyniškame įraše šis asmuo minimas kaip Raseinių dominikonų vienuolyno įkūrėjas. Parodos rengėjai papildo, kad vyskupas skatino klebonus steigti parapines mokyklas, rūpintis lietuviškų giesmių ir maldų kūrimu, uoliai steigė naujus vienuolynus: dominikonų – dar ir Žemaičių Kalvarijoje, Virbalyje, karmelitų – Naumiestyje, Linkuvoje, benediktinių – Kražiuose, kotryniečių – Krakėse.

Žemaičių vyskupas (1667-1695) Kazimieras Pacas jo portreto įraše šlovinamas kaip mūrinės Varnių Katedros fundatorius. Dvasininko portretas XVII amžiuje pradėjo jo sumanytąją Žemaičių vyskupų galeriją.

Tarp kitų parodos „Iš muziejaus fondų ...“ portretų – šv. Kazimiero (1458-1484), karalaičio, pirmojo Lietuvos globėjo; šv. Ignaco Lojolos (1491-1556), jėzuitų ordino įkūrėjo, patyrusio Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu regėjimus; šv. Kotrynos Sienietės (1347-1380), dominikonės mistikės, kuriai vieno regėjimo metu Jėzus atidavė savo Širdį, kaip meilės įrodymą, ir leido pasirinkti: auksą, brangakmenius ar erškėčius. Šventoji portrete pavaizduota su erškėčių vainiku bei Širdimi delne. Portretai tapyti XIX, XVII-XVIII, XVIII amžiais.

...atsiskyrėliai, Biblijos veikėjai

Šv. Jeronimo (340-420) gyvenimas įprasmintas XVII-XVIII amžiais reljefe: atsiskyrėlis, Bažnyčios tėvas bei mokytojas pavaizduotas prie jį išgelbėjusio liūto, laikantis Šventąjį Raštą, jo išverstą iš hebrajų ir graikų kalbų.

Kai kurie kūriniai perteikia Biblijos siužetus. Jaukios kompozicijos – šv. Onos dvipusis XVII-XVIII amžių paveikslas iš Rumšiškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios. Jame Švč. Mergelė Marija, jos motina šv. Ona ir Kūdikėlis Kristus – su sidabro drabužiais (apkaustais).

Vakarų Europoje paplitusiai, o Šiaurės Europoje – ir Lietuvoje – retai temai atstovauja XVII-XVIII amžių dvipusis paveikslas „Jėzus laimina mažutėlius“ iš Raseinių dominikonų bažnyčios. Jis iliustruoja šv. Jono užrašytus Išganytojo žodžius: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių Dievo karalystė yra“.

Kareiviai tyčiojosi, kareiviai pagerbė

Nuplaktas, raudona mantija vilkintis, su erškėčių vainiku ant galvos ir nendre rankoje Kristus pavaizduotas XVIII amžiaus paveiksle „Ecce Homo“. Šiuos žodžius – „Štai Žmogus“ – ištarė Pilotas, rodydamas Nuplaktąjį miniai, tikėdamasis jos užuojautos. Minėtus daiktus Jėzui įdavė iš Jo, neva Žydų karaliaus, besityčioją kareiviai.

Kauno miesto muziejaus bei jo debiutinės parodos atidaryme taip pat dalyvavo kareiviai. Nuščiuvusioj rimty jie stovėjo prie dažno eksponato – ir prie lietuvių skulptorių subtilumu, išmone dvelkiančių darbų: XVII amžiaus medžio kompozicijos „Nukryžiuotasis ant vynmedžio“ iš Skarulių Šv. Onos bažnyčios; XV amžiaus medžio skulptūrų „Nuėmimas nuo kryžiaus“ iš Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčios bei „Prisikėlęs Kristus“ iš Žemaitkiemio Šv. Kazimiero koplyčios.

Vynmedis simbolizuoja vienybę su Kristumi

Bažnytinės tekstilės meniškumas parodoje skleidžiasi XIX amžiaus metalizuotais siūlais ant permatomo audinio siuvinėtais, liturgijoje jau nenaudojamais umbrakuliais, prancūzų meistrų 1899 metais „auksu“ išdailinta kapa iš Kauno Katedros. Paryžiaus parodoje 1900 metais Grand Prix laimėjusią daugiafigūrę kapą nupirko ir šventovei dovanojo, manoma, Raudondvario grafas Benediktas Tiškevičius. Parodoje demonstruojamos ir monstrancijos, skulptūriniai angeliukai. Dažnas ikonografijos motyvas vynmedis, pasirodo, reiškia atperkamuosius Jėzaus kančios vaisius, neatskiriamą vienybę su Juo.

Pirmojoje Kauno miesto muziejaus parodoje rodoma mažoji Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno kūrinių dalis – apie 20 iš pusantro tūkstančio. Arkivyskupijos muziejus vienas čia pradės šeimininkauti, kai išlydės svečią naujakurį, kai turės finansinių galimybių išlaikyti pastatą.

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“