|
Dar šiek tiek apie politinę kairę
Neseniai vienoje interneto svetainių teko perskaityti antraštę: Diskusija apie kairę radosi spontaniškai, be kryptingų pastangų. Tai liudija, jog tema tikrai sunoko gilesniems svarstymams. Gaila, kad diskusija kilo tik spontaniškai, nes politinė kairė jau senokai prašėsi išsamios diskusijos su esmine analize. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekad. O tą spontaniškumą galbūt taip pat lėmė pompastiškas LDDP-LSDP jungtuvių penktųjų metinių minėjimas su skambiomis frazėmis ir totalitarinių komunistinių režimų pasmerkimas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Šiandien, atrodo, beveik neabejojama, kad Algirdo Brazausko vadovaujamos politinės organizacijos politika neturi nieko bendra nei su kaire, nei su socialdemokratija. Vis dažniau galima sutikti apibendrinimą, kad Socialdemokratų partija apskritai neturi kairiojo veido. Eiliniai A.Brazausko LSDP nariai tyliai, o kai kas ir garsiai jau ne vienerius metus išsako panašias mintis. Partijos elito sluoksniuose taip pat jaučiamas didelis nuomonės susvyravimas dėl socialdemokratiškumo. Vieši pasisakymai vis labiau primena tik bandymus įtikinti pačius save, kad dar yra tuo, kuo nėra ir negali būti. Net ir Juozas Bernatonis vienoje radijo laidoje savo partijos liberalųjį dešinumą bandė neigti kaltę suversdamas koalicijos partneriams: tai jie atseit dešinieji, o A.Brazausko LSDP yra tik koalicijoje su dešiniaisiais. Beje, teisintis koalicijos partnerių nesocialdemokratiškumu nėra naujiena. Praeitoje Seimo kadencijoje dėl to, kad neįvestas progresinis gyventojų pajamų mokestis, kalti buvo socialliberalai. Šioje net trys dešinieji koalicijos partneriai...
Dž.Braunas yra pasakęs: Kai sakau tiesą, niekada netenka krimstis dėl prastos atminties. Atrodo, A.Brazauskui ir jo bendražygiams dėl prastos atminties tenka krimstis vis dažniau. Net ir penkerių metų LDDP-LSDP jungtuves buvo bandoma pateikti kaip 110-ųjų susijungimo metinių paminėjimą. Tik Socialdemokratų sąjungai pareiškus protestą dėl grubiausio istorijos perrašymo, A.Brazausko ideologai atsisakė šios savo minties. 2006 m. vasario 1 d. LSDP pareiškė, kad ji jau ne vieną kartą yra įvertinusi ir pasmerkusi komunizmo nusikaltimus, ir paragino politinius oponentus nespekuliuoti istorine tiesa. Nesileidžiant į platesnes diskusijas, iš archyvų, manau, pakanka ištraukti vieną 1991 m. gegužės 5 d. LSDP pirmininko Aloyzo Sakalo pasirašytą LSDP XV suvažiavimo rezoliuciją Dėl Antano Sniečkaus veiklos teisinio įvertinimo. Ji trumpa, todėl pateiksiu visą tekstą: LSDP XV suvažiavimas paveda LSDP Tarybai organizuoti teisinį Antano Sniečkaus, kaip stalininio genocido prieš Lietuvos žmones, tarp jų ir prieš LSDP veikėjus, organizatoriaus ir vykdytojo, veiklos įvertinimą. LSDP tai traktuoja kaip precedentą teisėtumui Lietuvoje atstatyti, sutinkamai su tarptautine teise. Prisiminus 2003 metų pradžioje organizuotą A.Sniečkaus gimimo 100-ųjų metinių minėjimą, atrodo, LSDP turėtų ypač susikrimsti dėl prastos atminties.
Žvelgiant į 50 metų Lietuvos valstybės okupacinį laikotarpį, tarsi komunistinio režimo veidas atsispindi šių dienų socialdemokratijoje: turime ir okupantus, ir kovojančius už socialdemokratinę ideologiją bei vertybes. Per LDDP-LSDP jungtuvių minėjimą buvo užsimenama, kad principingi socialdemokratai, nedarę kompromisų, patys atsidūrė politikos pakraštyje. Taip pat tyliai reiškiamas pasipiktinimas, kad scenoje sėdi LDDP nariai, kurie visai nepanašūs į socialdemokratus. Kaip pasakytų prancūzų filosofas A.Kamiu: Su neteisybe arba bendradarbiaujama, arba kovojama. Beje, politikos užribyje atsidūrė ne tik tie, kurie pasielgė principingai ir, nepritardami jungtuvėms, išėjo, bet ir tie, kurie pasiliko.
Galbūt jau laikas politikos analitikams ir komentatoriams nustoti reanimuoti A.Brazausko partiją, segti jai kairiosios partijos etiketes turint iliuzijų, kad ji tokia ir taps. Gal laikas apsidairyti ir pradėti vertinti kiekvieną, dalyvaujantį politikoje, pagal jo darbus ir veiksmus be užuolankų, asmeninių simpatijų ir antipatijų. Jei norime išeiti iš politinės partinės sistemos krizės, jau pats laikas pradėti kalbėti apie visą Lietuvos politinį spektrą. Ir ne spontaniškai, nes kairiaisiais besiskelbiantys, o realiai tokiais neesantys valdantieji pakankamai sumaišties sukelia ir dešinėje pusėje. Jei bus delsiama tai daryti, labai tikėtina, kad jau po artimiausių Seimo rinkimų galime turėti panašią kritinę padėtį, kurią šiuo metu išgyvena Lenkija.
Violeta LINKIENĖ,
Socialdemokratų sąjungos (LSDS)
pirmininko pavaduotoja
© 2006 XXI amžius
|