Atnaujintas 2006 kovo 1 d.
Nr.17
(1417)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Toks tokį pažino

Rusijos prezidentas V.Putinas surengė net kelias valandas trukusią spaudos konferenciją, į kurią buvo pakviesta apie tūkstantis rusų ir užsienio žurnalistų. Kaip jau įpratęs, Rusijos prezidentas švaistėsi kaltinimais tiems, kurie drįsta nepritarti jo vykdomai politikai, ypač kritikuodami Kremliaus puolimą prieš nevyriausybines visuomenines organizacijas, kurias esą finansuoja įvairios Vakarų struktūros, įskaitant ir žvalgybos tarnybas. Matyt, neatsitiktinai Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida taip išpūtė aptiktus akmenyse įmontuotus britų žvalgybos prietaisus. Tai buvo ištrimituota rengiantis V.Putino spaudos konferencijai. Pasirodė, jog tai buvo įprastas kagėbistinis blefas. Teigdamas, kad jis neprieštarauja, netgi remia visuomenines organizacijas, V.Putinas pabrėžė, jog jokiu būdu negalima leisti, kad vyriausybines Rusijos visuomenines organizacijas savo tikslams naudotų kitų šalių užsienio politikos formuotojai.

Daug dėmesio savo kalboje Rusijos prezidentas skyrė Rusijos dalyvavimui Didžiajame aštuonete (G-8). Jis sukritikavo Vakaruose, ypač Jungtinėse Valstijose vis labiau pasigirstančius raginimus, kad Rusiją reikia pašalinti iš šio ekonomiškai turtingiausių demokratinių valstybių klubo. Ne tik todėl, jog pagal savo išsivystymo lygį ir bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui, Rusija atsilieka net nuo nedidelių Europos valstybių, pavyzdžiui, Nyderlandų, bet ir todėl, kad šalyje vis labiau slopinama demokratija, smarkiai ribojama žiniasklaidos laisvė. Pagaliau Vašingtoną labai neramina, jog Maskva, nors ir labai nesireklamuodama, remia Irano režimą, neslepiantį savo ketinimų sukurti branduolinį ginklą. Rusija ir komunistinė Kinija, kaip nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, kategoriškai nesutinka, kad Irano klausimas dėl jo vykdomos neaiškios branduolinės programos būtų svarstomas Saugumo Taryboje. O kaip savo pagrindinį kozirį, dėl ko Rusija turi būti Didžiojo aštuoneto nare, V.Putinas pateikė, jo nuomone, svarbiausią argumentą – Rusija yra didžiausia ir galingiausia branduolinė valstybė pasaulyje, todėl visi, be išimties, privalo su tuo skaitytis. Išties įdomus argumentas, labai primenantis sovietinius laikus. Toks mojavimas branduoliniu vėzdu primena kito buvusio Kremliaus valdovo N.Chruščiovo daužymą batu į Jungtinių Tautų Organizacijos tribūną. „Tegul šunys (Rusijos kritikai – Red.) sau loja, tai jų darbas, o karavanas eina toliau“, – sakė V.Putinas.

Savo kalboje V.Putinas atsilygino komplimentais ir savo pirmtakui Borisui Jelcinui, kuris irgi šiomis dienomis savo 75-mečio proga gyrė V.Putiną kaip labai išmintingą Rusijos vadovą ir sakė, jog, pasirinkdamas V.Putiną savo įpėdiniu, padarė labai gerą darbą Rusijai. V.Putinas pabrėžė, kad B.Jelcinas atnešė Rusijos žmonėms laisvę, o tai yra svarbiausias jo nuopelnas.

Žurnalistai sulaukė ir Rusijos prezidento reakcijos dėl rinkimų į Palestinos savivaldos parlamentą rezultatų. V.Putinas paragino rinkimus laimėjusią radikalią „Hamas“ grupuotę pripažinti Izraeliui jo egzistavimo teisę ir bendrauti su tarptautinėmis organizacijomis. Tačiau tuo pačiu Kremliaus šeimininkas netiesiogiai užsipuolė JAV. Esą „Hamas“ pergalę lėmė vienašališkos Vašingtono pastangos atkurti taiką Artimuosiuose Rytuose. Leista suprasti, kad amerikiečiai neįvertino Rusijos vaidmens šiame regione. Tačiau Vašingtoną labai nustebino Rusijos prezidento pareiškimas, kad Rusija, skirtingai nuo Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos bei kitų demokratinių šalių, nelaiko „Hamas“ organizacijos teroristine. Tiesa, matydamas, kad salėje kilo šurmulys, V.Putinas paskubėjo patikslinti, jog pritaria ne visiems „Hamas“ veiksmams.

Tačiau kas ne kas, o senas KGB šnipas puikiai žino, kas apginklavo ne tik „Hamas“, bet ir kitas viso pasaulio teroristines organizacijas ir grupes. Juk sugriuvus Sovietų Sąjungai iš Europos dingo visokios „raudonosios brigados“, pastebimai nusilpo ir kitos. Kai dėl „Hamas“, tai jos smogikams buvo tiek pripumpuota ginklų iš Sovietų Sąjungos, kad ir dabar ji turi jų pakankamai. Be to, dabar Artimųjų Rytų ir arabų pasaulio teroristus remia Maskvos sąjungininku tampantis Iranas. Negalima pamiršti ir to, jog didžiausias palestiniečių finansinis donoras iki šiol tebėra Europos Sąjunga. Dabar Palestinos savivaldoje atėjus į valdžią „Hamas“ radikalams, ES gana mandagiai paprašė „Hamas“ lyderių pripažinti Izraelio valstybę ir nesiimti teroro veiksmų. Ir užsiminė, jog to nepadarius finansinės ES inspekcijos palestiniečiams gali nutrūkti. Tiesa, Briuselis nieko nekalba apie „Hamas“ nusiginklavimą. To reikalauja tiktai Jungtinės Valstijos. Atsakydami į tai „Hamas“ lyderiai pareiškė, jog apie jokį nusiginklavimą ir Izraelio pripažinimą negali būti ir kalbos. O jeigu ES pagalba bus nutraukta, tai, pasak vieno iš „Hamas“ lyderių Abu Zahrio, tą pagalbą jiems teiks Iranas. ES iki šiol dedasi nematanti, kad už tuos pinigus perka ginklus ne tik Palestinos policija, bet ir „Hamas“ bei kiti teroristai. Jie juk nieko daugiau nemoka ir nenori dirbti jokio darbo, tiktai kariauti. Ir štai V.Putinas neįžiūri šioje radikalių islamistų organizacijoje jokių terorizmo požymių.

Aišku, dabar Kremliui, dar nenorinčiam galutinai pagadinti santykių su JAV, atvirai remti teroristines ir kairuoliškas grupuotes Artimuosiuose Rytuose bei „pažangiuosius režimus“ Pietų Amerikoje neapsimoka. Tačiau yra ir kitokių būdų, KGB struktūrų išbandytų nuo seno. Neatsitiktinai Maskva neslepia savo džiaugsmo, kai keletoje Pietų Amerikos šalių atėjo į valdžią kairieji radikalai prezidentai.

Apskritai V.Putino tonas „istorinėje“ spaudos konferencijoje buvo gana agresyvus ir nieko gera nežadantis. Pakanka tiktai paminėti vienos Vakarų žurnalistės klausimą, kodėl Kremlius remia nedemokratinį ir autoritarinį Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos režimą. Aiškiai susierzinęs Rusijos prezidentas atrėžė, kad Maskva remia ne režimą, o palaiko „draugišką liaudį“.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija