|
Šokis su vilkais
Tokiais žodžiais Izraelio statybos ministras Zevas Boimas apibūdino Rusijos prezidento V.Putino paskelbtą kvietimą atvykti į Maskvą teroristinio judėjimo Hamas, laimėjusio rinkimus Palestinos savivaldoje, atstovus. Kitas Izraelio ministrų kabineto narys, švietimo ministras Meiras Šetrifas tokį V.Putino kvietimą apibūdino griežčiau ir pavadindo jį tikrų tikriausiu akibrokštu ne tik Izraeliui, bet ir tarptautinei bendruomenei, kuri Hamas organizaciją laiko teroristine. Izraelio laikraščių antraštės skamba dar drastiškiau. Vienas populiariausių Izraelio laikraščių Yediot Aharonot rašo, kad V.Putinas spjovė Izraeliui į veidą ir sudarė kruviną paktą su Hamas teroristais.
O pats Rusijos prezidentas, aiškindamas, kodėl jam prireikė kaip tik dabar pasikviesti į Maskvą Hamas lyderius, sakė, jog atėjo metas pripažinti Palestinos rinkimų rezultatus ir su šio judėjimo formuojama vyriausybe, nes Rusija, kitaip nei JAV ir Europos Sąjunga, nelaiko Hamas teroristine organizacija. Tokį Kremliaus sprendimą daugelis politikos apžvalgininkų vertina kaip smūgį ir taip labai sunkiai vykstančioms Artimųjų Rytų taikos deryboms, kurios dabar gali atsidurti visiškoje aklavietėje. Matyt, tokiu savo žingsniu Maskva siekia įgauti didesnį svorį tame derybų procese. Tačiau aišku viena: Izraelis, kad ir kokia partija laimėtų būsimuosius Kneseto (parlamento) rinkimus, niekad nesės prie jokio derybų stalo su Hamas vadovaujama Palestinos administracija. Tiesa, Hamas bando švelninti padėtį pareikšdamas, kad sutiktų su ilgalaikėmis paliaubomis su Izraeliu, bet tiktai tokiu atveju, jeigu Izraelis be jokių sąlygų pasitrauktų iš visų 1967 metais okupuotų teritorijų. Bet tuo pačiu Hamas neatsisako savo ketinimų sunaikinti Izraelio valstybę apskritai.
Hamas lyderių kvietimas apsilankyti Maskvoje dar kartą parodo V.Putino ir jo aplinkos priklausomybę tam pačiam KGB, kuris ilgus metus finansavo ir rėmė ginklais Hamas ir kitas teroristines Artimųjų Rytų organizacijas, visokius džihadus ir pan. V.Putino aplinka, matydama, kad prezidento kvietimas sukėlė didžiulį rezonansą pasaulyje, ėmėsi advokatų vaidmens aiškindama, kodėl Kremliaus vadovas taip pasielgė. Vicepremjeras ir gynybos ministras Sergejus Ivanovas bei Rusijos URM specialusis atstovas Artimųjų Rytų sureguliavimo klausimais Aleksandras Kaluginas pareiškė, kad V.Putinas Hamas lyderiams patars elgtis santūriai ir ragins atsisakyti radikalių nuostatų Izraelio atžvilgiu.
Tačiau daugelis politikų neabejoja, kad V.Putinas siekia visiškai kitokių tikslų nei paremti savo bičiulius iš KGB laikų. Visų pirma Rusija nori tapti monopolininke pasaulio naftos rinkoje, atitraukti pasaulio dėmesį nuo Irano branduolinių planų. Kartu paversti niekais Vašingtono sugalvotą kelio gairių Artimųjų Rytų taikos planą. Todėl piršte peršasi mintis, jog Maskva visiškai nesuinteresuota taika šiame neramiame ir labai problemiškame regione, nes žarstyti konfliktų žarijas svetimomis rankomis, kaip buvo, taip ir tebėra vienas svarbiausių Rusijos politikos kertinių akmenų.
Beje, šiame V.Putino kvietime yra viena ryški detalė: jame nepaminėta nė viena konkreti pavardė. Vadinasi, Kremlius suvokia, kad šioje organizacijoje nėra nė vieno charizmatinio, nekalbant apie išsilavinimą, lyderio, pajėgiančio suformuoti Palestinos savivaldos vyriausybę. Juk po laimėtų rinkimų kasdien pasirodantys Hamas vadovų pareiškimai labai absurdiški. Štai Hamas organizacijos Gazos ruože vadovas Machmudas az Zacharis pareiškė, kad Izraelis privalo pakeisti savo valstybės vėliavą ir panaikinti joje dvi mėlynos spalvos juostas. Jos esą simbolizuoja dvi pagrindines Artimųjų Rytų upes Nilą ir Eufratą, iki kurių Izraelis siekia išplėsti savo valstybę. Panašiai nusiteikusių Hamas vadovų, kurie net miegodami nesiskiria su kalašnikovais, nors vežimu vežk. Jie moka tik organizuoti ir vykdyti teroristinius išpuolius. O daugelio jų tarptautinė patirtis tėra tiktai to amato mokymasis slaptose karinėse stovyklose Sovietų Sąjungoje ir Rytų Vokietijoje.
Tiesa, yra ir kitų politikos specialistų, kurie teigia, jog nieko čia nepadarysi. Rinkimai Palestinoje juk vyko visam demokratiniam pasauliui JAV ir ES pritariant. Todėl, pasak tokių optimistų, ir Hamas, laikui bėgant, ateis į protą. Ir tokio atėjimo į protą pavyzdžiu pateikia velionį palestiniečių lyderį Jasirą Arafatą, kuris irgi buvo teroristas. O, žiūrėk, vėliau sėdo prie derybų stalo su Izraelio vadovais, netgi Nobelio taikos premiją gavo...
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|