Mokė meilės gimtajai kalbai
Marija Patackienė (19132006)
|
Marija Patackienė
|
Mūsų mama Marija Patackienė-Sabaliauskaitė gimė sename aukštaičių sodžiuje, netoli Šešuolių, gausioje knygnešio Karolio ir Pranciškos Sabaliauskų šeimoje. Knygos buvo slepiamos avilyje dvigubu dugnu, o troboje veikė daraktorinė mokykla, kur slapta nuo žandarų buvo mokomi lietuviško rašto kaimo vaikai. Iš neturtingos šeimos kilusią Mariją ėmėsi globoti profesorius, signataras Pranas Dovydaitis, kurio paramos dėka ji galėjo baigti Tauragės mokytojų seminariją. Dalyvavo ateitininkų būrelio veikloje, kur ir susipažino su būsimu vyru, o tuomet jaunu teisininku Antanu Patacku. Jauna šeima, bėgdama nuo tremties, pradėjo pokario odisėją Želva, Širvintos, Šeduva, Trakai kol pagaliau atsidūrė Kaune (1949 m.).
Julijanavos vidurinėje mokykloje M.Patackienė ilgus metus, iki pat pensijos, mokė vaikus meilės gimtajai kalbai ir raštui. Šeimoje išaugo trys sūnūs signataras, medikas ir poetas. Visas Marijos gyvenimas prabėgo pokario siaubų šešėlyje štai ką parašė jauniausias sūnus apie savo gimimą:
tu pasirodei tada
kai paskutiniai miško žmonės
buvo kojom į priekį ištempti iš urvų kaip žvėrys
kai kruvinoji puota artėjo į pabaigą
kai duonoj mažėjo pelų, aš tapau trečiąkart tavo motina
aš tapau tavo ir tavo brolių trejybės Marija
ir, bijodama dėl tavos ateities, išmąsčiau vyriausiojo vežiko mirtį...
aš atvedžiau tave ir tavo brolius į Lietuvą
sekiau vakarais tau sakmes apie Žalgirio vyčius
apie pilkapių protėvius ir apie sapnus Gedimino
aš kubile duoną užraugiau ir puošiau kalėdinę eglę...
Sudieu, Mama. Mes Tave labai mylėjom. Sudie ir
atleisk.
Sūnūs
© 2006 XXI amžius
|