Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Pasaulis
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Patvirtintas sąmokslas prieš Joną Paulių II

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II atleido savo pasikėsintojui ir 1983 metais aplankė jį kalėjime

Argumentuoti kaltinimai komunistinių šalių slaptosioms tarnyboms

Artėjant pasikėsinimo į popiežių Joną Paulių II 25-osioms metinėms, kaiturkų teroristas Mechmetas Alis Agdža 1981-ųjų gegužės 13 d. šovė į Popiežių Romos Šv. Petro aikštėje ir jį sunkiai sužeidė, tarptautinė žiniasklaida šiam vienam didžiausių dar iki galo neišaiškintų XX amžiaus nusikaltimų vėl skiria nemažą dėmesį. Visuotinį susidomėjimą sukėlė kovo pradžioje išviešinta Italijos parlamento komisijos parengta ataskaita, kurioje pirmą kartą oficialiai pripažinta, kad A.Agdža neveikė vienas, bet buvo dalis sąmokslo, kurį Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinio sekretoriaus nurodymu suorganizavo sovietų karinių pajėgų slaptoji tarnyba GRU.

Po KGB vėzdu

Petras KATINAS

Rinkimai Baltarusijoje – po KGB vėzdu

Baltarusijos „tėtušiui“ A.Lukašenkai nusprendus tapti prezidentu trečiąją kadenciją, o faktiškai iki gyvos galvos, rinkimų kampanijos metu antruoju Minsko valdžios asmeniu tapo Baltarusijos KGB viršininkas Stepanas Sucharenka. Jis, kaip ir A.Lukašenka, jau kelis mėnesius neišnyko iš net aršiau nei sovietmečiu kontroliuojamos televizijos ekranų. S.Sucharenka atskleidinėjo vis naujus „sąmokslus“, kuriuos prieš Baltarusiją rengia ne tik Vakarų „imperialistai“, bet ypač kaimyninių valstybių – Lenkijos ir Lietuvos specialiosios tarnybos ir užsienio reikalų ministerijos. Tarp „sąmokslininkų“ yra skelbiami ir Ukrainos bei Gruzijos parlamentarai, žurnalistai.

Ar Zervynoms ir Ūlai lemta išlikti Lietuvos perlais?

Rūta Averkienė

Pasitarime apie Zervynų kaimo problemas (iš kairės): Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Algirdas Leišis, Zervynose gyvenantis rašytojas Juozas Aputis, Seimo narys Algis Kašėta ir Varėnos rajono mero pavaduotojas Alvydas Valeiša Autorės nuotrauka

Vasario 27 dieną atsakingų tarnybų atstovai, susirinkę Varėnos turizmo ir verslo informacijos centre, dar kartą aptarė ir bandė spręsti dėl per didelio vandens turistų srauto kylančias problemas Zervynų kaimo gyventojams ir Ūlos upei. Tačiau pagrindinis klausimas – ar bus stengiamasi sumažinti vandens turistų skaičių – taip ir liko be atsako.

Lietuviškų dainų populiarintojai radijo stočiai „Pūkas“ – 10 metų

Iš kairės: „Pūko“ radijo stoties programų direktorius Valentinas Didžgalvis, generalinio direktoriaus pavaduotoja Lina Vilimaitė, generalinis direktorius Kęstutis Pūkas, Žinių tarnybos vadovė Agnė Simanavičienė

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo praėję penkeri metai, o Lietuvos radijo stočių eteryje retai galėjai išgirsti lietuvišką dainą. Dažniau skambėjo užsienio šalių kūriniai. Keista, tačiau lietuviams didėjo grėsmė netekti lietuviškos dainos nacionaliniame radijuje. Sovietiniais laikais buvo brukamos rusiškos, o vėliau angliškos dainos. Siekiant atgaivinti ir išsaugoti lietuvišką dainą, 1995 m. rugsėjo 21 d. UAB „Pūkas“ savininkas nusprendė įkurti naują lietuvišką radijo stotį.

…kad neužgniaužtų gyvojo šaltinio

Marija MACIJAUSKIENĖ

Sofija Čiurlionienė – „Saulės“ kursų lietuvių kalbos mokytoja (1911 metai) Ričardo ŠAKNIO fotokopijos

Dabartinė visuomenė jau baigia užmiršti savo iškiliuosius senosios kartos menininkus, rašytojus, ne tik jų kūrybą, o ką jau kalbėti apie jųjų kitus darbus, su meile įmūrytus į pagrindinius lietuvių kultūros rūmų vartus.

Kovo 13-ąją minėjome Sofijos Čiurlionienės, rašytojos, iškilios visuomenės veikėjos ir pedagogės, gimimo 120-ąsias metines. Tačiau tame rietenų ir apkalbų šurmulyje spaudoje ir televizijoje turbūt neišgirsime jos raiškaus ir tvirto balso, jos darbų įvertinimo…

Profesoriaus Jurgio Čiurlio darbai Nepriklausomai Lietuvai

Sigitas SALADŽINSKAS,

Braižybos mokytojas ekspertas,
Lietuvos inžinerinės grafikos
ir geometrijos draugijos narys

Prof Jurgis Čiurlys (1881-1959) 1926 metais

Sausį paminėjome prieškario Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto profesoriaus ir visuomenės veikėjo Jurgio Čiurlio gimimo 125-ąsias metines.

Sovietmečiu nebuvo tyrinėjami Nepriklausomos Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų nuopelnai kraštui, apie juos nerašomi straipsniai ar monografijos. Kai kurių lietuvių išeivijos atstovų veiklos faktai dėl įvairių priežasčių buvo iškreipiami arba jų pavardės išbraukiamos iš Lietuvos mokslo ir kultūros istorijos. J.Čiurlys ir jo pedagoginė bei visuomeninė veikla Lietuvoje žinoma tik siauram specialistų ratui. Dėl šių aplinkybių reikėtų prisiminti ryškesnius šio asmens darbus kuriant Kauno universiteto Technologijos fakultetą, Susisiekimo ministerijoje ir kt.

Gyvenimas, vertas legendos

Profesoriaus Juozo Kupčinsko 100-osioms gimimo metinėms

Benjaminas ŽULYS

Prof. Juozas Kupčinskas

Kovo 25 dieną sukanka šimtas metų, kai gimė šviesaus atminimo medicinos profesorius Juozas Kupčinskas. Vienu kitu sakiniu, vaizdžiu apibendrinimu sunku, dargi neįmanoma pasakyti apie jo pašaukimą, nuveiktus mokslo, organizacinius darbus, tai irgi gal tik iš dalies perteikia ir bibliografinė informacija. Nes proto šviesa, širdies šiluma yra neaprėpiami. Apie tokį gyvenimą, kurį nuėjo profesorius, galima sakyti, kad mokslininkas buvęs viena iš Lietuvos medicinos mokslo, pedagogikos, klinicistikos kone legendų. Galima drąsiai teigti, kad J.Kupčinskas – vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, mokslo organizatorių. Be to, jis buvęs ne vien mokslininkas, vadovas, bet ir kitus gerbiantis, mylintis, gelbstintis ir jiems nuoširdžiai padedantis žmogus. Apie visa tai liudija nuveikti darbai, kalba jaunesnieji profesoriaus kolegos, giminės, kiti žmonės, kurių ne vienas šiomis dienomis mini prof. J.Kupčinsko gimimo 100-ąsias metines.

Nors valdiška ir laikina, bet pastogė

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Benamiai fotografuotis nemėgsta Autorės nuotrauka

Benamiai mūsų visuomenėje asocijuojasi su valkatomis. Tačiau, anot Socialinės paramos skyriaus specialistų, yra ne visai taip: valkatos gali turėti savo namus, bet slampinėja gatvėmis – toks jų gyvenimo būdas. Benamiai – tie, kurie dėl įvairių priežasčių prarado savo būstus. Šiems žmonėms suteikiama valdiška pastogė.

Viešieji darbai – parama žmogui ir jo šeimai

Bronius VERTELKA

Panevėžio seniūnijos seniūnas Julius Grabauskas – vienintelis krikščionis demokratas iš vienuolikos Panevėžio rajono seniūnų

„Viešieji darbai duodami tam, kad paremtų, leistų suprasti, jog taip reikia pelnytis sau duoną, o ne veltui ją gauti“, – mano priemiestinės Panevėžio seniūnijos, vienos didžiausių plotu ir gyventojų skaičiumi Panevėžio rajone, seniūnas Julius Grabauskas. Tokių darbų sąmatą kitiems metams jis sudaro gruodžio mėnesį. Lėšų iš savivaldybės gauna tiek, kiek jų prašo. Aišku, nelengva apskaičiuoti, kiek jų prireiks, kad pataikytų į „centrą“. Viršys – blogai, mažiau paims – dar blogiau. Seniūnas numato pagrindinius darbus, bet jų gali būti ir netikėtų. Tarkim, sudegė seniūnijai priklausantis pastatėlis. Privalės sutvarkyti jo aplinką.

Nevilties cunamis

Petras KATINAS

Teisinis bendradarbiavimas (Užrašai rusų kalba: „–Matei?“, „Bendradarbiavimas su Lietuva“, „Rusijos prokuratūra“) Jauniaus Augustino piešinys

Pernai Rusijos visuomeninės organizacijos Politinės informacijos centras išleido dvi įdomias knygas apie buvusio KGB, dabar FSB įsiviešpatavimą Rusijos versle bei ekonomikoje, taip pat ir apie šios struktūros skverbimąsi ne tik į buvusios imperijos pakraščius, bet ir į Europą. Šio centro vadovas, ekonomistas ir publicistas A.Muchinas paskelbė dvi knygas: „Lubianka, Kremlius. Projektas-2008“ ir „Šešėlių žaismas – KGB pinigai prieš SSKP pinigus“. Abiejose knygose atskleidžiama, kad dabar Kremliuje įsiviešpatavę KGB veikėjai apmovė partinę nomenklatūrą ir į savo rankas susigrobė visas ir svarbiausias ekonomikos sritis.

Buvo pavyzdys ne tik savo tautai

Buvęs Estijos prezidentas Lenartas Meris

Estijai gedint savo laisvės šauklio ir prezidento Lenarto Merio, pokomunistinės Rytų ir Vidurio Europos politikos apžvalgininkai, taip pat ir didieji Vakarų laikraščiai pripažįsta, jog ne tik Estija, bet ir pasaulis prarado vieną iškiliausių asmenybių. Iš visų pokomunistinių šalių prezidentų, velionis L.Meris buvo visa galva aukštesnis ne tik už buvusius kitus dviejų Baltijos valstybių, atkūrusių nepriklausomybę, prezidentus – Lietuvos – A.Brazauską ir Latvijos – G.Ulmanį. Jam prilygo nebent Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas ir Lenkijos – Lechas Valensa. Tiesa, pastarasis, nors ir nepasižymėjęs didele erudicija, bet subūręs „Solidarumą“, iš esmės pajudino sovietinės imperijos pamatus. L.Meris tai darė kitaip nei L.Valensa. Tai ir suprantama. Apie jokį panašų reiškinį kaip „Solidarumas“ okupuotoje Estijoje negalėjo būti ir kalbos. Todėl velionis prezidentas ėmėsi kitos, pirmiausia kultūrinės ir gamtosauginės, veiklos.