|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Profesoriaus Juozo Kupčinsko 100-osioms gimimo metinėms Benjaminas ŽULYS
Kovo 25 dieną sukanka šimtas metų, kai gimė šviesaus atminimo medicinos profesorius Juozas Kupčinskas. Vienu kitu sakiniu, vaizdžiu apibendrinimu sunku, dargi neįmanoma pasakyti apie jo pašaukimą, nuveiktus mokslo, organizacinius darbus, tai irgi gal tik iš dalies perteikia ir bibliografinė informacija. Nes proto šviesa, širdies šiluma yra neaprėpiami. Apie tokį gyvenimą, kurį nuėjo profesorius, galima sakyti, kad mokslininkas buvęs viena iš Lietuvos medicinos mokslo, pedagogikos, klinicistikos kone legendų. Galima drąsiai teigti, kad J.Kupčinskas vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, mokslo organizatorių. Be to, jis buvęs ne vien mokslininkas, vadovas, bet ir kitus gerbiantis, mylintis, gelbstintis ir jiems nuoširdžiai padedantis žmogus. Apie visa tai liudija nuveikti darbai, kalba jaunesnieji profesoriaus kolegos, giminės, kiti žmonės, kurių ne vienas šiomis dienomis mini prof. J.Kupčinsko gimimo 100-ąsias metines. |
||
|
|
||
|
kad neužgniaužtų gyvojo šaltinio Marija MACIJAUSKIENĖ
Dabartinė visuomenė jau baigia užmiršti savo iškiliuosius senosios kartos menininkus, rašytojus, ne tik jų kūrybą, o ką jau kalbėti apie jųjų kitus darbus, su meile įmūrytus į pagrindinius lietuvių kultūros rūmų vartus. Kovo 13-ąją minėjome Sofijos Čiurlionienės, rašytojos, iškilios visuomenės veikėjos ir pedagogės, gimimo 120-ąsias metines. Tačiau tame rietenų ir apkalbų šurmulyje spaudoje ir televizijoje turbūt neišgirsime jos raiškaus ir tvirto balso, jos darbų įvertinimo |
||
|
|
||
|
Profesoriaus Jurgio Čiurlio darbai Nepriklausomai Lietuvai Sigitas SALADŽINSKAS, Braižybos mokytojas ekspertas,
Sausį paminėjome prieškario Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto profesoriaus ir visuomenės veikėjo Jurgio Čiurlio gimimo 125-ąsias metines. Sovietmečiu nebuvo tyrinėjami Nepriklausomos Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų nuopelnai kraštui, apie juos nerašomi straipsniai ar monografijos. Kai kurių lietuvių išeivijos atstovų veiklos faktai dėl įvairių priežasčių buvo iškreipiami arba jų pavardės išbraukiamos iš Lietuvos mokslo ir kultūros istorijos. J.Čiurlys ir jo pedagoginė bei visuomeninė veikla Lietuvoje žinoma tik siauram specialistų ratui. Dėl šių aplinkybių reikėtų prisiminti ryškesnius šio asmens darbus kuriant Kauno universiteto Technologijos fakultetą, Susisiekimo ministerijoje ir kt. |
||
|
|
||
|
Marija Patackienė (19132006)
Mūsų mama Marija Patackienė-Sabaliauskaitė gimė sename aukštaičių sodžiuje, netoli Šešuolių, gausioje knygnešio Karolio ir Pranciškos Sabaliauskų šeimoje. Knygos buvo slepiamos avilyje dvigubu dugnu, o troboje veikė daraktorinė mokykla, kur slapta nuo žandarų buvo mokomi lietuviško rašto kaimo vaikai. Iš neturtingos šeimos kilusią Mariją ėmėsi globoti profesorius, signataras Pranas Dovydaitis, kurio paramos dėka ji galėjo baigti Tauragės mokytojų seminariją. Dalyvavo ateitininkų būrelio veikloje, kur ir susipažino su būsimu vyru, o tuomet jaunu teisininku Antanu Patacku. Jauna šeima, bėgdama nuo tremties, pradėjo pokario odisėją Želva, Širvintos, Šeduva, Trakai kol pagaliau atsidūrė Kaune (1949 m.). |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |