Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Pasaulis
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Po KGB vėzdu

Petras KATINAS

Rinkimai Baltarusijoje – po KGB vėzdu

Baltarusijos „tėtušiui“ A.Lukašenkai nusprendus tapti prezidentu trečiąją kadenciją, o faktiškai iki gyvos galvos, rinkimų kampanijos metu antruoju Minsko valdžios asmeniu tapo Baltarusijos KGB viršininkas Stepanas Sucharenka. Jis, kaip ir A.Lukašenka, jau kelis mėnesius neišnyko iš net aršiau nei sovietmečiu kontroliuojamos televizijos ekranų. S.Sucharenka atskleidinėjo vis naujus „sąmokslus“, kuriuos prieš Baltarusiją rengia ne tik Vakarų „imperialistai“, bet ypač kaimyninių valstybių – Lenkijos ir Lietuvos specialiosios tarnybos ir užsienio reikalų ministerijos. Tarp „sąmokslininkų“ yra skelbiami ir Ukrainos bei Gruzijos parlamentarai, žurnalistai.

Fortūnos šypsnys su autoironijos atspalviu

Teodoras ČIAPAS

Lenkija 1938 m. kovo 22 d. įteikė ultimatumą savo bendros istorijos dalininkei ir kūrėjai Lietuvos Respublikai. Tai buvo grasinimas panaudoti karinę jėgą, jei nebus atkurti diplomatiniai santykiai. Toks aktas liudijo, kad jau nebuvo likę nė šešėlio „Abiejų tautų valstybės“ dvasios. Bendra Lenkijos-Lietuvos valstybė po Liublino unijos formaliai gyvavo iki Trečiojo padalijimo. Tais laikais niekam nekilo abejonių, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė, o visas kraštas – etninė lietuvių žemė. Po Pirmojo pasaulinio karo atsikūrusi Lenkija formaliai pripažino Lietuvos nepriklausomybę, tačiau ginklo jėga atplėšė trečdalį teritorijos, kurios lietuviams tuomet nepavyko apginti. Istorikas Adolfas Šapoka rašė: „Santarvės valstybės tada dar labai nepasitikėjo Lietuva ir bijojo, kad silpna mažytė valstybė sudarysianti tik geras sąlygas bolševizmui plisti“.

Apie dar vieną brukamą nuosmukį

Lietuvai gresia dar vienas tarptautinis apsijuokimas. Negana to, kad senąją sovietinę nomenklatūrą tebesaugo kariuomenė, o šalies vadovo būstas už jo nugaros gali būti užstatytas bankui nė žodžio informacijos netarus pačiam būsto gyventojui. Siekiantys pažeminti Prezidentą užstatytame name sumurdo valstybės įvaizdį be konkurso, lyg ir jiems patiems viskas būtų nė motais. Niekas dar jų nepaklausė, kiek gavo už leidimą svetimai valstybei turėti galimą šnipų lizdą Turniškėse, netoliese Prezidento arba kariuomenės vado būstų.

Švenčionys yra, buvo ir bus Lietuva

2005 metais pastatytas paminklas. Paminklo lietuviškame tekste turi būti žodis „maršalas“, o ne „maršalka“

Važiavome iš Vilniaus į Švenčionis. Netoli Švenčionių, Zalavo kaime, yra dvaras, panašus į daugelį Lietuvos kaimų. Dažno atvykėlio akys užkliūva už čia stovinčio akmeninio paminklo su Lenkijos herbu ir iš tolo matomu užrašu: „Polska powstała, by żyć!“ („Lenkija prisikėlė, kad gyventų“). Paminklas pastatytas 2005 metų lapkritį Juzefui Pilsudskiui, pažymint jo tėviškės vietą. Netoli akmens yra ąžuolas, pasodintas 1937 metais. Paminkle dar iškalti žodžiai: „Davė Lenkijai laisvę, sienas, galybę ir sėkmę“.