| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Ar Zervynoms ir Ūlai lemta išlikti Lietuvos perlais? Rūta Averkienė
Vasario 27 dieną atsakingų tarnybų atstovai, susirinkę Varėnos turizmo ir verslo informacijos centre, dar kartą aptarė ir bandė spręsti dėl per didelio vandens turistų srauto kylančias problemas Zervynų kaimo gyventojams ir Ūlos upei. Tačiau pagrindinis klausimas ar bus stengiamasi sumažinti vandens turistų skaičių taip ir liko be atsako. Susirinkime dalyvavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras, Seimo narys Algis Kašėta, rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, atsakingi savivaldybės darbuotojai, Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Algirdas Leišis, Alytaus regiono aplinkos departamento Varėnos rajono agentūros viršininkas Vytautas Butkevičius, baidarių nuoma besiverčiantys varėniškiai, Zervynų kaimo bendruomenės atstovai, kiti suinteresuoti asmenys. Nepriklausomoje Lietuvoje turizmo plėtra tapo prioritetine sritimi, o plaukimas švariausiomis šalies upėmis prestižo reikalu dažnam tautiečiui. Vandens turizmui vis labiau populiarėjant, pamatėme ir kitą tamsiąją turizmo verslo pusę. Svetingieji ir vaišingieji šilų dzūkai, rodos, jau atsikando pernelyg dažnų turistų viešnagių. Iki šių dienų išsaugoję etnokultūrą ir nesuniokotą gamtą bei tebepuoselėjantys tai, kas niekur kitur jau nebeišliko, jie su siaubu stebi vis didesnę svetimų žmonių invaziją, po kurios telieka prišiukšlinta aplinka. Bene pirmieji prieš kelerius metus apie tai prakalbo Zervynų kaimo žmonės. Jie skaudžiausiai pajuto, kad turizmo, ypač vandens, plėtra kelia vis daugiau aplinkosaugos ir socialinių problemų. Apie tai buvo kalbėta prieš metus Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva Zervynose apsilankiusiems Seimo Aplinkos komiteto nariams, prieš keletą mėnesių rajono savivaldybės mero Vido Mikalausko iniciatyva Zervynose apsilankiusiems Susisiekimo ministerijos ir AB Lietuvos geležinkeliai atstovams. Rajono savivaldybė, stengdamasi spręsti Zervynų kaimo gyventojų problemas, ne kartą kreipėsi į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją dėl kelio į Zervynas asfaltavimo. Reikia atsižvelgti į Zervynų kaimo unikalumą ir jo etnoarchitektūros kultūrinę vertę, taip pat išsaugoti jo ryšį su gamta ir aplinkos autentiškumu, todėl Varėnos rajono savivaldybės meras kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinį padalinį, prašydamas inicijuoti Zervynų kaimo teritorijos paskelbimą valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Siekdama sudrausminti miško vežėjus, Varėnos rajono savivaldybės taryba vasario 21 dienos sprendimu Nr. T-V-813 patvirtino mokesčio už važiavimą didžiagabaritinėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Varėnos savivaldybės vietinės reikšmės viešaisiais keliais tarifus bei leidimų važiuoti didžiagabaritinėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Varėnos savivaldybės vietinės reikšmės viešaisiais keliais išdavimo tvarkos aprašą. Savo kelionę Ūla daugiausia turistų pradeda Zervynose. Baidarių ir valčių nuomotojai, stengdamiesi pildyti užsakovų užgaidas, kasmet vis intensyviau su baidarių prigrūstomis priekabomis zuja siaurute senojo kaimo gatvele, sukeldami ne tik dulkių stulpus, triukšmą, bet ir realią grėsmę kaimo žmonėms. Susirinkime dalyvavęs Zervynų kaimo gyventojas rašytojas Juozas Aputis, pirmiausia delikačiai atsiprašęs DNP vadovų ir vietinių baidarių nuomotojų už tai, kad pagaliau ryžosi paviešinti savo kaimo sopulius, apie juos sušneko dar kartą. Dėl kaimo ir Ūlos problemų Zervynų kaimo gyventojai raštu kreipėsi į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorę, Nacionalinį parką, Marcinkonių seniūniją, Seimo narius G.Jakavonį ir A.Kašėtą. Šis kreipimasis neseniai buvo išspausdintas rajono spaudoje. Rašytojas, įvertindamas ir vietinio verslo plėtros svarbą, siūlė ne uždrausti plaukti Ūla, o tik turistus laipinti kitoje vietoje, ne pačiame kaime. Anot J.Apučio, kaimu, kaip architektūriniu paminklu, tegu grožisi kiti turistai: studentai, užsieniečiai. Rašytojas paminėjo ir kitus kaimiečių rūpesčius miškovežiai nuolat gadina kelius, o AB Lietuvos geležinkeliai niekaip nesusidera su Dzūkijos nacionalinio parko direkcija dėl geležinkelio stotelės statybos. Zervyniškė R.Tamulevičienė sakė, kad Zervynų kaimo žmonės DNP pagalbos nejaučia, o girdi vien draudimus. Ji abejojo, ar nutiestas aplinkkelis padės išvengti turistų antplūdžio, ir siūlė spręsti esminę problemą mažinti jų srautą. Rajone yra 18 baidarių nuomotojų, aštuoni jų gyvena Nacionalinio parko teritorijoje. Jų atstovas Audrius Miškinis susirinkusiesiems problemas dėstė iš baidarininkų varpinės. Be šių vietinių, baidares plaukti Ūla ir Merkiu atveža vilniečiai, kauniečiai, alytiškiai. Jiems, priešingai negu vietiniams, neskauda galvos dėl prišiukšlintų pakrančių, nes jie jų netvarko. Vietiniai baidarininkai pageidautų, kad baidarių nuoma pašaliečiams būtų apribota, tada iš dalies būtų išspręsta ir srauto problema. Juk ne paslaptis, kad DNP direkcijos per dieną išduotų šimtas leidimų plaukti Ūla tėra teorinis skaičius. Seimo narys A.Kašėta pastebėjo, jog šiais metais planuojama asfaltuoti kelią iki Zervynų. Tada pagerės turizmo plėtros sąlygos, ir tai gali dar labiau paaštrinti problemą dėl vandens turistų srauto. DNP direktorius Algirdas Leišis apžvelgė pastarųjų metų plaukimo Ūla ir Merkiu situaciją. Anot direktoriaus, verslininkai nužiūrėjo, kad baidarių nuoma greitas ir pelningas verslas, todėl leidimai išperkami iš anksto, šiomis upėmis plaukia ne tik lietuviai, bet ir lenkai. Tik kažkodėl baidarių nuomos kaina nekrenta. Anksčiau per dieną praplaukdavo keletas baidarių, o dabar Ūla vasarą virsta tarsi automagistrale. Ir plaukia ne trokštantys pažinti gamtą žmonės, o dažnai norintieji gamtos prieglobstyje paulioti. Aplinkkelio tiesimas buvo aptartas prieš kelerius metus. Jį buvo numatyta tiesti per zervyniškių žemę, todėl gyventojai nesutiko. Kadangi nebuvo kitų galimybių, aplinkkelį numatyta tiesti labai nepatogioje vietoje. Planuojamą 3 m pločio, 777 m ilgio apvažiavimo kelią kalno šlaite įrengti bus sudėtinga. Zervynų kaimo prieplauka, kur dabar laipinami turistai, liks apžvalgos aikštele pailsėti sustojusiems vandens turistams. Nors Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prašė Susisiekimo ministerijos lėšų aplinkkeliui įrengti skirti šiems metams ir kaip galima greičiau, kol kas neaišku, ar jos skirtos. O kol bus tiesiamas aplinkkelis, verslininkams siūloma vandens turistus laipinti ne Zervynų kaime, o Mančiagirės poilsio aikštelėje šalia tilto per Ūlą. Nors parko gamtininkai įvertino, kad kol kas turistai nepadarė tiek nuostolių gamtai, kokią Ūlos krantų eroziją padarė praėjusių metų potvynis, jie vis dėlto sunerimę, kad tokie turistų srautai, kokie yra dabar, kelia didelę grėsmę Ūlos upės florai ir faunai. DNP direkcija, įvertinusi, kad šiuo metu klesti ne pažintinis, o komercinis turizmas, nusprendė skelbti konkursą. Planuojama išduoti leidimus plaukti grupėmis kartu su vadovu, kuris būtų atsakingas už grupės saugumą ir turistų elgesį. Parko direkcijos manymu, jei neliktų nelegalių stovyklaviečių, atsirastų papildomų darbo vietų vietiniams gyventojams. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas V.Bezaras padarė išvadą, kad bus sunku priimti tokius sprendimus, kurie patenkintų ir vietos verslininkus, ir kaimų bendruomenes, ir aplinkosaugininkus. Jis siūlė sudaryti darbo grupę iš rajono savivaldybės, DNP ir Zervynų kaimo bendruomenės atstovų ir, glaudžiau bendradarbiaujant, problemas spręsti kompleksiškai. Taip pat siūlė imti pavyzdį iš užsienio šalių ir pritarė DNP nuostatai dėl gidų vandens turistams. Jie turistus supažindintų su unikalia Ūlos flora ir fauna. Nors vietiniai baidarių nuomotojai nuogąstauja, kad skelbiamas konkursas sužlugdys jų verslą, DNP direktorius A.Leišis tikina, jog bus priešingai konkurso sąlygos bus palankesnės vietiniams verslininkams. A.Leišio teigimu, DNP specialistai įvertino, kad šimtas baidarių per dieną plaukti Ūla nėra daug, nors anksčiau būdavo galima per dieną plaukti tik penkioms baidarėms. Žaliųjų judėjimo atstovų vardu kalbėjęs Marius Galinis pastebėjo, kad aplinkkelio įrengimas problemą išspręs tik iš dalies. Jis stebėjosi, kodėl nekalbama apie pagrindinės problemos per didelio srauto likvidavimą. Vyriausybės nutarimu visa Ūla žemiau Rudnios patvirtinta kaip mažųjų nėgių ir ūdrų buveinė. Ūla patenka ne tik į Lietuvos, bet į Europos Sąjungos saugotinų upių sąrašą ir į NATURA 2000 teritoriją. Pagrindinis ES reikalavimas aplinkos padėtis blogėti negali, nuolat turi būti vykdomas monitoringas ir stebėjimai. Vadinasi, šioje teritorijoje būtina įvesti didelius apribojimus, kurių privalu laikytis norint išvengti sankcijų. Kas žino, galbūt ateityje vandens turizmas Ūlos upe bus uždraustas visiškai. M.Galinis stebėjosi, kodėl apie tai garsiai nekalba DNP atstovai. Kad Ūla ir jos pakrantės neabejotinai kenčia nuo turistų antplūdžio, neabejojo ir Varėnos rajono agentūros viršininkas Vytautas Butkevičius. Rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša išsakė savivaldybės poziciją, kad vandens turistų srautą Ūloje mažinti būtina, ir patikino, jog savivaldybė nesišalina ir pagal galimybes stengiasi spręsti Zervynų kaimo bendruomenės problemas, tačiau mažinti vandens turistų srautą ne savivaldybės funkcija. Jis paragino Zervynų kaimo atstovus greičiau įregistruoti kaimo bendruomenę ir pažadėjo savivaldybės pagalbą rašant projektus įvairioms iš ES struktūrinių fondų finansuojamoms programoms. Mero pavaduotojo teigimu, savivaldybė neatidėliodama inicijuos darbo grupės Zervynų kaimo problemos spręsti sudarymą ir vandens turizmo srauto reguliavimo Ūlos ir Merkio upėmis programos rengimą. Rengiant programą, apimančią aplinkosauginius, socialinius, ekonominius ir turizmo plėtros aspektus, dalyvaus savivaldybės, Dzūkijos nacionalinio parko, aplinkosaugos, žaliųjų judėjimo, Zervynų bendruomenės atstovai. Varėnos rajonas
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |