|
Mintį pasiūlė moksleivės skautės
Benjaminas ŽULYS
Kauno miesto savivaldybėje įvyko vieša diskusija, pavadinta Neparduokime alkoholinių gėrimų nepilnamečiams. Ją surengė miesto mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas, kuruojantis šią opią mūsų gyvenimo sferą, keliančią nerimą visuomenei. Įdomu, kad surengti šią diskusiją paskatino ne policijos, švietimo ar kitos atsakingos žinybos, o dvi septyniolikmetės moksleivės, jūrų skautės Ieva ir Inga. Jos viešose prekyvietėse be vargo nusipirko kelis butelius alaus, kuriuos atsinešė į šį susitikimą. Taip merginos įrodė, kad alų pardavusi alkoholinių gėrimų pardavėja pažeidė mūsų šalies Alkoholio kontrolės įstatymą bei kitus teisės aktus. Pagal juos draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, neturintiems aštuoniolikos metų amžiaus. Jei prekybininkui kyla įtarimas dėl pirkėjo amžiaus, būtina pareikalauti amžių nurodančio dokumento. Bet vargu ar daug kas matė, kad parduotuvėje, ypač prekybos kioske, būtų tokio dokumento pareikalauta. Ieva ir Inga šiame susitikime kalbėjo, kad jos nepajėgios spręsti girtavimo problemos, o norėjusios atkreipti visuomenės dėmesį į ją. Jos ne kartą mačiusios girtaujančius nepilnamečius ir nesupratusios, iš kur jie gauna alkoholinių gėrimų. Moksleivės įsitikinusios, kad jų gauti, ne vien alaus, bet ir stipresniųjų, ne problema. Taip pat ir rūkalų.
Pokalbis, kodėl alkoholiniai gėrimai parduodami nepilnamečiams, išsiplėtė į plačią diskusiją apie prekybą šiais gėrimais, jaunimo girtavimą, apskritai apie girtavimo, alkoholizmo problemas šalyje, jo pasekmes. Mero pavaduotojas K.Kuzminskas pastebėjo, kad jaunimo girtavimas, taip pat rūkymas pas mus didėja, Lietuva eina į girtuoklystės liūną, iš kurio būtina visomis jėgomis kilti. Dera ne smerkti, ne kaltinti jaunimą, o jam padėti. Tai ne kurios nors vienos žinybos uždavinys, o visos visuomenės, pradedant šeimų auklėjimu, mokyklomis, Bažnyčia, Seimu, Vyriausybe, Sveikatos apsaugos, kitomis ministerijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, policija, žiniasklaida, aukštosiomis mokyklomis. Tai labai platus veiklos baras.
Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius, Lietuvos visuomenės sveikatos centrų asociacijos prezidentas Gintautas Kligys atskleidė girtavimo problemas, kurios atsiremia į visuomenės požiūrį, toleranciją bei pakantumą joms. Jau ne paslaptis, kad įvairios jaunimo šventės virsta masiniais nusigėrimais, neretai virstančiais muštynėmis. Įvairių masinių švenčių, sporto varžybų metu reklamuojamas alus. Ar sportas ir alkoholis suderinami dalykai? Maža to, mokiniai į mokyklą atsineša degtinės patogiuose šimto gramų talpos plastmasiniuose indeliuose, kurių nesunkiai nusiperka kioskuose, ir per pamokas išgeria. G.Kligys atkreipė dėmesį, kad alkoholis yra dargi pavojingesnis už narkotikus jau iš dalies dėl to, kad alkoholis yra pigesnis, o apsisvaiginama iki soties ir dar daugiau. Alkoholiniai gėrimai tapo kasdieninio vartojimo preke, pardavinėjama šalia duonos, pieno, kitų maisto produktų. Be to, kai kurie alkoholiu prekiaujantieji kioskai dirba visą parą, tad geresnio patogumo nė nereikia.
Tyrimais nustatyta kiek per vieną tirtą mėnesį 15-16 metų amžiaus mokinių dešimt ir daugiau kartų vartojo alkoholį. Paaiškėjo, kad 1995 metais tokie moksleiviai sudarė 2,6 proc., mergaitės 1 proc.; 2003 m. berniukai sudarė 12,8 proc., mergaitės 4,7 proc. Milžiniškas šuolis blogyn.
Moksleivių, apskritai jaunimo, svaiginimasis alkoholiu, girtavimas esąs neatsiejamas nuo suaugusiųjų tėvų, bendradarbių, kitų pavyzdžio, bendros šalies politikos. Štai prieš porą metų šalyje mirusieji nuo alkoholio sudarė 32 proc., iš jų 12,5 proc. nuo apsinuodijimo alkoholiu. Tais pačiais metais 29 neblaivūs žmonės mirė nuo nelaimingų atsitikimų darbe, 752 avarijos įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, jų metu žuvo 84 žmonės, o 1094 buvo sužeisti. Daugėja susirgimų alkoholinėmis psichozėmis. Jei 1999 metais 100 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo užregistruotas 51 toks atvejis, tai 2004 metais 81,5. Tais pačiais metais net 70 proc. savižudybių buvo susijusios su alkoholio vartojimu, 20 proc. nusikaltusių nepilnamečių buvo neblaivūs.
Prieš kurį laiką šalies Sveikatos programoje numatyti alkoholio vartojimo mažinimo uždaviniai ir jų sprendimo būdai. Joje buvo numatyta iki 2010 metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 proc., kasmet 1-2 proc. mažinti alkoholinių gėrimų ir žaliavos importą, didinti gėrimų kainas. Taip pat 1-2 proc. didinti asmenų, nevartojančių stiprių alkoholinių gėrimų, skaičių. Tarsi nuo silpnesnių nebūtų galima pasigerti, prie alkoholio priprasti štai per praeitų metų penkis mėnesius sidro rinka labai išaugo, o juk tai yra alkoholis, ir jis labiau skirtas jaunimui. Valstybės alkoholio kontrolės programoje numatyta, kad iki 2009 metų, sumažėjus alkoholinių gėrimų vartojimui, mirtingumas nuo kepenų cirozės sumažės 15 proc., mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų 25 proc., bus mažiau daroma nusikaltimų išgėrus, bus rečiau vairuojama išgėrus ir kt.
Girtavimas nemažėja
G.Kligys minėjo ir kai kurias kliūtis alkoholio kontrolės politikoje. Tai, pavyzdžiui, per maži mokesčiai už alkoholinių gėrimų gamybą ir kainos už juos, nepakankamai sureguliuotas alkoholio prieinamumas, alkoholinių gėrimų gamybos bei rinkos liberalizavimas, alkoholio prevencijos programoms ne visos numatytos lėšos ir kt. Beje, pasirodo, kad tik dabar pradedama formuoti Europos Sąjungos alkoholio politika. Alkoholio abstinencija nėra populiari visame pasaulyje...
Renginyje dalyvavęs Kauno jūrų skautų vadas Algimantas Markevičius prieš kurį laiką lankėsi JAV ten alus parduodamas jaunuoliams nuo 18 metų amžiaus, o stiprieji gėrimai nuo 22 metų. Šių potvarkių griežtai paisoma, nes jei nors kartą bus nustatytas pažeidimas, tam prekiautojui bus atimta teisė prekiauti alkoholiu visą gyvenimą, prekyvietė uždaryta. Ten ir suaugusiojo nupirktas stipraus alkoholinio gėrimo butelis įvyniojamas į popierių, nes nešant viešai tai gali būti suprantama kaip alkoholio reklama.
Ne vieno diskusijos dalyvio priekaištai buvo nukreipti kaip tik į alkoholiniais gėrimais prekiaujančius kioskus. Bet Smulkiųjų ir vidutiniųjų verslininkų asociacijos prezidento Žano Mongirdo žiniomis, tuose kioskuose parduodama mažiau nei vienas procentas visų alkoholinių gėrimų kiekio, tad tie kioskai esminio svorio nesudaro. Ir šioje diskusijoje, sakė asociacijos vadovas, nedalyvauja aludariai, degtindariai, švenčių organizatoriai būtų įdomu išgirsti ir jų nuomonę dėl alkoholinių gėrimų gamybos, jų vartojimo ir realizavimo. Kalbėtojas pasiūlė įkurti komisiją, kuri rinktų informaciją apie alkoholinių gėrimų gamybą, vartojimą, realizavimą, suteikiant jai vienokius ar kitokius įgaliojimus. (Kažkas iš dalyvavusiųjų replikavo, kad kuo daugiau komisijų, tuo daugiau netvarkos...)
Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka pastebėjo, kad visą alkoholio politiką į savo monopolį turėtų perimti valstybė. Drauge jis prisiminė vadinamuosius M.Gorbačiovo laikus, kai buvo paskelbta griežta kova prieš alkoholio vartojimą. Nors dabar iš tos iniciatyvos pasišaipoma, bet tada alkoholio vartojimas buvo labai sumažėjęs. K.Uoka paragino, kad nė vienas nusižengęs alkoholio prekyba darbuotojas neliktų nenubaustas. Deja, ir čia neapsieinama be tam tikrų formalumų nustačius pažeidimą, reikia surašyti protokolą. štai ir šiuokart į susitikimą merginų atneštieji alaus buteliai formaliai nėra įrodymas, kad jie buvo parduoti neteisėtai, nes nėra protokolų... Be to, pažeidimo atveju baudžiama pardavėja, o ne alkoholiu prekiaujanti firma. Susitikimo dalyviai sakė, kad kai kurių prekyviečių savininkai liepia pardavėjoms nepaisyti jokių potvarkių, o parduoti kuo daugiau prekių, taip pat ir alkoholinių gėrimų, nepaisant, kad ir kokio amžiaus būtų pirkėjas.
Šilainių bendruomenės narys, šioje vietovėje gyvenąs apie dvidešimt metų, Jonas Krasnauskas kalbėjo, kad prie šalia esančios vidurinės mokyklos paaugliai prašinėja cigarečių, centų, šių, be abejo, alui ar kitam alkoholiui įsigyti. Prie vietinio kiosko ankstų rytą vaikštinėja, triukšmauja apgirtę paaugliai. O juk vietos gyventojų niekas neklausė, ar jiems tas kioskas reikalingas. Šilainiškio nuomone, stambiuose prekybos centruose gyvuoja šiokia tokia tvarka, o prie kioskų jokios tvarkos ir drausmės nėra.
Mero pavaduotojas K.Kuzminskas sakė, kad kioskų gyvavimas ar jų uždraudimas problemos neišspręs. Seimo, Vyriausybės politika dėl alkoholio gamybos ir prekybos pernelyg liberali. Šios ir kitos žinybos turinčios tarti svariausią žodį, žinoma, nemažinant atsakomybės vietinėms organizacijoms.
Kaunas
© 2006 XXI amžius
|