|
Dėl tariamo valdžios stabilumo opozicija neatsisakys principų
Andrius Kubilius,
Opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos pirmininkas
Koalicijos žlugimas nebūtų katastrofa Lietuvai
Praėjusį savaitgalį vykusiame Tėvynės sąjungos Tarybos posėdyje dar kartą pakartojome savo principinę nuostatą, kuri yra išdėstyta pareiškime Dėl politinės padėties: šiandieninės koalicijos žlugimas nebus katastrofa Lietuvai, nes yra galimi ir kitokie alternatyvūs sprendimai, kurių ieškoti iniciatyvos imtumėmės kartu su Liberalų sąjūdžiu Seime turėdami 36 vietas. Vienintelė išankstinė sąlyga alternatyva be Uspaskicho ir Pakso partijų. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad mes tokios iniciatyvos imsimės tik tada, kai ši koalicija atvirai prisipažins žlugusi.
Antras dalykas TS taryba atskiru pareiškimu vieningai patvirtino pritarimą mūsų ligšiolinei laikysenai ir suteikė tokiai laikysenai tolesnį mandatą, t. y., kad Tėvynės sąjunga išliks principinga ir kritiška opozicija valdžios klaidų, nesąžiningumo ir neteisingumo atžvilgiu ir tokios principingos laikysenos neatsisakys dėl tariamo stabilumo. Tai esminis sprendimas. Visos diskusijos, skirtingi vertinimai, pasakyti Taryboje, yra natūralus dalykas, tačiau Taryba vieningai priėmė būtent tokį sprendimą. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad jeigu situacija sveikatos apsaugos sistemoje artimiausiu metu negerės, jeigu nebus taisomos ministerijos padarytos ir tęsiamos padarytos klaidos (turiu galvoje ministro įsakymą dėl hospitalizavimo kvotų), mes kelsime ministro Ž. Padaigos atsakomybės klausimą. Net jeigu mums kas nors ir priekaištaus, kad mes kėsinamės į šios valdžios stabilumą. O jeigu matysime žalingą Lietuvai Premjero laikyseną Mažeikių naftos reikaluose, mes kelsime ir jo atsakomybės klausimą. Partijos taryba labai aiškiai ir ryžtingai pasisakė už tokią laikyseną.
Gerai, kad A. Paulauskas kviečia telktis prieš V. Uspaskichą, tik gaila, kad jis tam turėjo sugaišti pusantrų metų būdamas koalicijoje su V.Uspaskichu. Kaip pripažįsta pats A.Paulauskas, 2004 metų pabaigoje, po Seimo rinkimų, jis buvo pagrindinis V.Uspaskicho įtraukimo į koaliciją architektas. Tai A.Paulauskas išsakė Veido žurnale. Rimtoje politikoje reikia būti visų pirma nuosekliam ir sąžiningam, ir A.Paulauskas, balandžio 22 dieną paskelbęs kvietimą burtis prieš V.Uspaskichą, turėtų sąžiningai atsakyti, ar jis tokį patį pareiškimą balandžio 22 dieną būtų paskelbęs, jeigu dar būtų Seimo Pirmininkas. Jokia vaivorykštė ar koalicija prieš Uspaskichą ir Paksą nebus įmanoma, jeigu ji nebus paremta bent minimaliu susitarimu dėl teisingumo ir sąžiningumo vertybių.
Ar, sprendžiant Mažeikių naftos reikalus, A.
Brazauskas gina Lietuvos interesus?
TS Taryba taip pat patvirtino svarbų dokumentą, kuriame konstatuota keletas svarbių dalykų:
Vyriausybė leidžia, kad derybos su Jukos kompanija klostytųsi Kremliui palankia linkme, o Kremliui labiausiai reikia laiko gaišinimo;
Vyriausybė leidžia, kad ir derybos su būsimaisiais pirkėjais vyktų Kremliui palankiu būdu. Iki šiol Vyriausybė nežino, kam ji parduotų savo ir Jukos valdomas akcijas, jeigu jas sugebėtų įsigyti; premjeras A. Brazauskas būsimiesiems pirkėjams kelia tokius reikalavimus, kurie yra ypač reikalingi Kremliui naftos tiekimo garantijų klausimu;
todėl kyla natūralus klausimas: ar, sprendžiant Mažeikių naftos reikalus, A. Brazauskas gina Lietuvos interesus, ar sąmoningai elgiasi taip, kaip naudingiau būtų Kremliui?
vienintelis realus kelias nedelsiant pasiruošti Jukos valdomų akcijų nacionalizavimui. Tai galima padaryti tik tuoj pat Seime priimant tam reikalingus teisės aktus. Tokių įstatymų projektų priėmimas ir atsakys į klausimą, kieno pusėje yra A.Brazauskas ir Vyriausybė. Jeigu pasirodys, kad Vyriausybė yra kliūtis ginti Lietuvos nacionalinius interesus, taip pat ir nacionalinio saugumo interesus, tai kam Lietuvai reikalinga tokia Vyriausybė. Prie pareiškimų, kad Vyriausybė pasiruošusi nacionalizuoti, reikalingi realūs ir neatidėliotini veiksmai ir rezultatai.
Euras dar vienas Vyriausybės blogai atliktas
darbas
Euro reikalai yra dar vienas šios Vyriausybės blogai atliktas darbas ir skaudus pralaimėjimas. Nors Vyriausybė dar žada kažką nuveikti, bet rezultatas vis tiek pakankamai aiškus. 2007 metais Lietuva neturės galimybės įsivesti euro. Vyriausybė nesugebėjo suvaldyti infliacijos procesų, bet dar blogiau, kad Vyriausybė neatliko jokio politinio darbo ES sostinėse. Dabar jau beveik vėlu ir svarbiausia Premjeras nerodo jokio ryžto ir suvokimo, ką reikia daryti šioje srityje. Iš pranešimų spaudoje galima spėti, kad politinis lobizmas apsiribojo tik keliais susitikimais su ES komisaru, atsakingu už eurozoną, Almunija ir Europos centrinio banko prezidentu. To tikrai neužtenka, nes sprendimus priims ES šalių premjerai ir finansų ministrai ir su jais jau seniai reikėjo kalbėtis. Ir ne apie infliacijos 0,06 proc. problemas, o apie Lietuvos politinę diskriminaciją. Bet to nebuvo padaryta, užsienio reikalų ministras kelias savaites važinėja po Pietryčių Azijos, bet ne po ES sostines, ir todėl Lietuva pralaimi mūšį dėl euro.
Opozicija vėl kels atsakomybės klausimą ir vėl bus kaltinama nestabilumo kėlimu. Bet kas atsakys už tai, kad Lietuvos žmonės, kuriems Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovai dar prieš kelis mėnesius bravūriškai dalijo garantijas, kad euras bus tikrai įvestas nuo 2007 metų pradžios, patikėjo šiomis garantijomis ir siejo savo verslo planus su tomis garantijomis, o dabar turi nusivilti? Ar dar kartą Lietuvoje neatsiras atsakingų?
© 2006 XXI amžius
|