Atnaujintas 2006 balandžio 26 d.
Nr.31
(1431)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Dėl tariamo valdžios
stabilumo opozicija
neatsisakys principų

Dėl naujų šaltojo karo
veiksmų prieš Lietuvą

Matematinė
melo išraiška

Viešosios nuomonės
formavimas
KGB metodais:
kompromitavimas
ir dezinformacija

Raseinių gimnazijos
ateitininkai

Lietuvių poezija
Italijoje

Kariuomenės
karininkų sąvadas

Bet kaip pažvelgsiu
broliams į akis...

70-ojo gimtadienio
dovana – 17-oji knyga

Migla virš „Ekrano“

Apie nepagrįstus
priekaištus
skirstytojams

Iš didelio debesies –
mažas lietus?

Lojalumas
kelia nerimą

Valdančioji dauguma
neturi daugumos

Reikėtų inicijuoti
įstatymų pataisas

Ugdykime
sąmoningą pilietį

Tas ne lietuvis,
kurs Tėvynę bailiai,
kaip kūdikis apleis…

Žuvusieji už tėvynę –
nemiršta

Velykos aikštėje

Velykos priminė Kristaus žemės vargus ir viltis

Mindaugas BUIKA

Maldininkai eina Kryžiaus
kelią Jeruzalėje

Abipusė meilė ir pasitikėjimas turi pakeisti neapykantą

Neseniai įvykus parlamentarų rinkimams Izraelyje ir Palestiniečių autonominėje savivaldoje, kurie gerokai pakeitė vietinį politinį „landšaftą“, pasaulio krikščionys su ypatingu suinteresuotumu ir solidarumu sekė didžiąsias Velykų iškilmes Šventojoje Žemėje. Šiemet ir užsienio maldininkų buvo žymiai daugiau – Izraelio turizmo ministerijos duomenimis, švenčių proga į Jeruzalę ir kitas šventąsias vietas iš svetur buvo atvykę per 90 tūkst. žmonių, tai yra 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tokį antplūdį galbūt lėmė tai, jog šiemet balandžio 10 dieną, Vakarų krikščionių Velykų sekmadienį, ir žydai šventė savo Paschą (Neraugintos duonos šventę), o Rytų krikščionys celebravo Verbų sekmadienį.

Didįjį penktadienį, balandžio 14 dieną, Jeruzalėje tikintieji, lydimi savo dvasinių vadovų, kalbėdami maldas ir giedodami giesmes, ėjo Via Dolorosa maršrutu, galbūt tuo pačiu, kuriuo Jėzus sunkiai nešė savo kryžių į Golgotą. Po dviejų dienų, Velykų sekmadienį, visi plūdo į Šventojo Kapo baziliką, stovinčią, kaip tikima toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas Išganytojas. Anot žiniasklaidos, didžiausios maldininkų grupės buvo iš Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Filipinų, Kipro ir kaip niekad šiais metais buvo gausūs Egipto krikščionys.


Migla virš „Ekrano“

Bronius VERTELKA

Taip atrodo „Ekrano“ įmonė

Išgyvens ar bankrutuos Panevėžio akcinė bendrovė „Ekranas“ – tai pagrindinė pokalbių, kuriuos girdi autobuse, prie spaudos kiosko ar gatvėje, tema. Šiuo metu visas įmonės turtas areštuotas. Panevėžio apygardos teismas nusprendė jai iškelti bankroto bylą. Jeigu toks sprendimas nebus apskųstas per dešimt dienų, tęsti šią procedūrą bus patikėta bendrovės bankroto administratoriui, kurį „Ekranas“ jau turi.


Kauno istorijos fragmentai Vytauto Tamoliūno fotografijose

Gabrielė KUIZINAITĖ

Vytautas Tamoliūnas. Iš ciklo
„Kauno dienoraščio fragmentai“

Kauno menininkų namuose dailininkas Vytautas Tamoliūnas savo kolegas ir gerbėjus nustebino fotografijos darbų paroda „Kauno dienoraščio fragmentai“. Daugiau kaip dvidešimtyje fotografijų yra užfiksuoti istoriniai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kauno Senamiesčio, Žaliakalnio, Šančių istoriniai pastatai, kurių egzistencija moderniame šių dienų laike yra laikina ir ribota, pasmerkta išnykti. Nuotraukos juodai baltos, paroda išsiskiria atlikimo technikos precizika. Parodą papildo poetės Dovilės Zelčiūtės eilėraščiai, kurie ne tik specialiai parašyti šiai parodai, bet ir vizualiai puikiai dera tarp nuotraukų.


Akmenų portretai

Algirdas Darongauskas
prie savo darbų Vyginto
Grigonio nuotrauka

Akmenys ne kartą yra patraukę fotomenininkų akį – Romualdui Požerskiui, Aleksandrui Macijauskui, Rimantui Dichavičiui, na, ir man pačiam tekę ne kartą atsisukti su objektyvu į įspūdingą akmenį gražuolį. Bet kad tokią didingą ir originalią akmenų fotokolekciją pateiks klaipėdietis Algirdas Darongauskas (g. 1957), buvo visiškai netikėta. Vilniuje, fotomenininkų galerijoje Didžiojoje gatvėje, atidaryta jo darbų paroda „Olandų kepurė“. Tai dar vienas pavyzdys, ką galima pasiekti dirbant atkakliai, nuoširdžiai su viena pasirinkta tema.


Perprasti tokį meną gali net nemokantis piešti

Bronius VERTELKA

Vilniaus studijos-galerijos
„Delmonas“ savininkė
Regina Fledžinskienė
Autoriaus nuotrauka

Batika – viena medžiagų dekoravimo technikų, kuri atsirado XVI amžiuje. Javos saloje ir išplito Indonezijoje bei kitose Rytų šalyse. Jos ypatybė ta, kad audinio raštai ir spalvingumas išgaunami pasitelkus karštą vašką. Lietuviams toks būdas primena velykinių margučių dažymą.

Studija-galerija „Delmonas“, įsikūrusi sostinės J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampiniame name, kaip tik to ir moko. Kelią čia žino verslininkės, vadybininkės, mokytojos ir jų auklėtiniai. Prisiliesti prie iš šiltųjų kraštų atklydusios meno rūšies panoro net vienoje Afrikos šalių ambasadoriumi dirbusio diplomato žmona. Išbandyti savo galimybes sumanė ir vyriškis iš JAV. Apie „Delmoną“ jis išgirdo būdamas Vilniuje per pažįstamus. Svetimšalis vėliau čia surengė ir savo darbų parodėlę. Surengus batikos darbų ekspoziciją Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje, vėl atsirado pora medikių, nusprendusių to pramokti.


Kunigas Juozas Laukaitis

IV Rusijos Valstybės dūmoje (1912–1917 m.)

Aldona Gaigalaitė

Kunigas Juozas Laukaitis

Lietuviai tautinio atgimimo kelyje XX a. pradžioje, greta nelegalių ir legalių priemonių, tokių kaip spaudos leidimas, mokyklų lietuvių kalba, draugijų ir organizacijų kūrimas, susirinkimų bei mitingų organizavimas, pasinaudojo carizmo revoliucinio judėjimo sąlygomis sukurta atstovaujamąja institucija – Rusijos Valstybės Dūma. Jie dalyvavo Dūmos (nors ir netiesioginiuose bei nedemokratiniuose) rinkimuose 1906-1917 metais Rusijos parlamente.Vadinamajam Šiaurės Vakarų kraštui, t.y. Kauno, Vilniaus, Gardino gubernijoms ir Suvalkų gubernijai, kuri buvo lietuvių gyvenama, bet tuo metu ją administravo Lenkijos karalystė, buvo leista rinkti į Dūmą 22 atstovus. Lietuviai į I Dūmą sugebėjo išrinkti 10, į II -7, o į III ir IV Dūmas (pakeitus rinkimų įstatymą rusų naudai) – vos 5 atstovus. Kiti atstovavę Lietuvai buvo lenkai, rusai, gudai, žydai.


Lietuviškasis Širdvynis

Gediminas Griškevičius

Manoji Šviesos ir Gėrio abėcėlė 1948 m. kovo 17 d. prasidėjo Čekiškėje, kukliame Lietuvos vidurio miestelyje, tarsi dalijančiame Aukštaitiją ir Žemaitiją. Ten, dabar amžinai besiilsinti, dantų gydytoja dirbusi Mamutė man, klapčiukavusiam Švč. Trejybės bažnyčioje, patarnavusiam šv. Mišiose klebonui J.Jasukaičiui (taip pat – jau „amžinajam čekiškiečiui“) 1956 m. balandžio 12 d. dovanojo ir šiandien vertingiausią namų bibliotekėlėje Palangoje esantį leidinį – tais pačiais metais Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų rūpesčiu išleistą „Katalikų maldaknygę“. Gal ne nuodėmė prisipažinti, jog kai kuriuos Pirmosios maldaknygės posmus mintyse „tobulinau“, o kai ką kūriau pats. Todėl jau ir pusamžis – su plunksna rankose, su Katalikų Bažnyčia, savais žmonėmis ir lietuvių literatūra, kalba, kuria Gyvenimo keliuose ir kryžkelėse gėrėjausi ir tebesigėriu dar ir Gelgaudiškyje (Šakių r.), Šaukėnuose (Kelmės r.), Vilniuje, Kelmėje, Klaipėdoje, Palangoje... Čia daug ir Poezijos. Todėl ir esu laimingas.


Velykinė teroristų „dovanėlė“

Po teroristinio akto Tel Avive
AFP nuotrauka

Tuo metu, kai naujasis Palestinos savivaldos parlamentas, kuriame dominuoja „Hamas“ teroristinės organizacijos atstovai, turėjo rinktis į savo posėdį, Tel Avivo autobusų stotyje antrąją Velykų dieną nuaidėjo galingas sprogimas. Žuvo mažiausiai septyni žmonės, apie 50 sužeistų. Daugelis jų – sunkiai. Tarp žuvusiųjų ir palestinietis savižudis teroristas. Sprogimo momentas pasirinktas neatsitiktinai, nes jis įvyko pietų pertraukos metu, kai Tel Avivo autobusų stoties valgykloje būna ypač daug žmonių. Atsakomybę už šį teroristinį aktą prisiėmė „Islamo džihado“ ir „Al Alksos kankinių brigados“ vadovybė.


Kas laukia Italijos?

Romanas Prodis su vaikaite Chiara

Atrodo, jog, nepaisant, kad ir kaip pasibaigs porinkiminė karštinė Italijoje, kai premjeras Silvijus Berluskonis pareikalavo paskaičiuoti tūkstančius ginčijamų biuletenių, tikriausiai naująją šalies Vyriausybę sudarys amžinasis S.Berluskonio priešininkas, kairiųjų koalicijos „Vienybė“, arba „Alyvmedis“, lyderis, buvęs Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis. Tai, atrodo, supranta ir S.Berluskonis, prieš Velykas pasiūlęs kitų šalių, pirmiausia Vokietijos, pavyzdžiu sudaryti plačios koalicijos vyriausybę.


„Trojkos“ kalkuliacijos

Petras KATINAS

Plerpiantis variklis
Jauniaus Augustino piešinys

Kai kurie politologai ir politikos apžvalgininkai, netgi gana solidūs, užsipuolė Tėvynės sąjungą ir opozicijos lyderį Andrių Kubilių, kad esą jie yra negabūs politikai, nesugebantys net apskaičiuoti kito ėjimo politinėje šachmatų partijoje. Esą tai TS pastangomis pasinaudojo rusų oligarchas V.Uspaskichas ir nuvertė „padoriausią“ valdančiosios koalicijos partnerį, socialliberalų lyderį ir jau buvusį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską. Beje, vienas iš socialdemokratų vadų europarlamentaras J.V.Paleckis pripažino, jog nė vienoje demokratinėje Europos valstybėje dar nebuvo tokio atsitikimo, kad parlamento vadovas išmetamas tarsi musė iš barščių. Galėjo dar pridurti, kad niekur demokratiniame pasaulyje nėra ir tokios valstybės, kurioje nežinia iš kur atsibastęs svetimtautis, nežinia kokiais būdais susikrovęs savo milijonus, verčia parlamento vadovą, šokdina Premjerą ir net taikosi nuversti Prezidentą. Aišku, ne šiam oligarchui, netgi pasitelkus tokias personas kaip L.Graužinienė, A.Bosas, netgi K.Prunskienę su A.Pekeliūnu ar visiškai pasimetusius socdemų strategus, įvykdyti faktišką perversmą valdžioje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija