|
|
Iš
didelio debesies mažas lietus?
Vangus politinis pavasaris Didžiąją priešvelykinę
savaitę staiga sugriaudėjo didelėmis audromis. Sudundėjo sugrūmojo
Seimo dauguma. Po tokio griaustinio su žaibais subyrėjo valdančioji
dauguma. Dar vakar nepaskandinamas atrodęs A.Paulauskas neteko savo
posto, o daugelis politologijos ekspertų ir politikos mohikanų ėmė
karštligiškai lipdyti naujas koalicijas. Tai buvo ypač akivaizdu.
Didžiojo trečiadienio vakarą įvykusioje tiesioginėje TV debatų laidoje,
kur žurnalistai nėrėsi iš kailio, drabstydami įžeidinėjimus savo
nemylimiems politikams, o šie daugiausia tylėjo, vaizdavę įsižeidusius
ar nutaisę abejingą miną.
|
|
|
Lojalumas
kelia nerimą
Dėl Socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus
pirmininko Gintauto Labanausko pasisakymų spaudoje
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus iniciatyva LR
Generalinės prokuratūros pradėtas tyrimas dėl Socialdemokratų partijos
Kauno miesto skyriaus pirmininko Gintauto Labanausko veiklos ir
galimai neteisingų duomenų pateikimo kandidato į Seimo narius anketoje
kelia vis daugiau klausimų.
|
|
|
Valdančioji
dauguma neturi daugumos
Atstatydinus A.Paulauską iš Seimo Pirmininko pareigų
ir jo partijai pasitraukus į opoziciją, valstybės gyvenime vyksta
įdomūs procesai. Nežinau kodėl, bet politologai ir opozicinės partijos
kažkodėl nutyli vieną svarbų dalyką: Seime save vadinanti dauguma
neturi daugumos. Paskaičiuokime: Darbo partija turi 39 mandatus,
Socialdemokratų partija 22 (tačiau A.Sereika prie socialdemokratų
prisijungė palikdamas Liberaldemokratų frakciją), Valstiečių liaudininkų
partija 10 mandatų. Tai yra ne rinkėjų valios, o marginali interesų
koalicija.
|
|
|
Reikėtų
inicijuoti įstatymų pataisas
Išklausiusi Prezidento metinį pranešimą, nutariau
išsakyti savo mintis bei pasiūlymus. Esu krikščionė ir savo Tėvynės
patriotė. Dėl vis didėjančios Lietuvos dvasinės ir materialinės
būklės blogėjimo ramiai gyventi negaliu. Manau, visuomenę dabar
labiausiai slegia išlikusi iš sovietinio meto kagėbistinė valdymo
sistema. Jokia valdžia nuo aukščiausios iki žemiausios netarnauja
žmonėms.
|
|
|
Ugdykime
sąmoningą pilietį
Pilietinis ugdymas neatsiejamas nuo piliečio ir
valstybės santykio. Jis glaudžiai susijęs su valstybės ideologija,
vertybių sistema, istorija, mokymo sistemos ypatumais ir tradicijomis.
Pilietinis ugdymas žmogui suteikia galimybę suvokti save ir kitus
per santykį su valstybe.
|
|