| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Velykos priminė Kristaus žemės vargus ir viltis Mindaugas BUIKA
Abipusė meilė ir pasitikėjimas turi pakeisti neapykantą Neseniai įvykus parlamentarų rinkimams Izraelyje ir Palestiniečių autonominėje savivaldoje, kurie gerokai pakeitė vietinį politinį landšaftą, pasaulio krikščionys su ypatingu suinteresuotumu ir solidarumu sekė didžiąsias Velykų iškilmes Šventojoje Žemėje. Šiemet ir užsienio maldininkų buvo žymiai daugiau Izraelio turizmo ministerijos duomenimis, švenčių proga į Jeruzalę ir kitas šventąsias vietas iš svetur buvo atvykę per 90 tūkst. žmonių, tai yra 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tokį antplūdį galbūt lėmė tai, jog šiemet balandžio 10 dieną, Vakarų krikščionių Velykų sekmadienį, ir žydai šventė savo Paschą (Neraugintos duonos šventę), o Rytų krikščionys celebravo Verbų sekmadienį. Didįjį penktadienį, balandžio 14 dieną, Jeruzalėje tikintieji, lydimi savo dvasinių vadovų, kalbėdami maldas ir giedodami giesmes, ėjo Via Dolorosa maršrutu, galbūt tuo pačiu, kuriuo Jėzus sunkiai nešė savo kryžių į Golgotą. Po dviejų dienų, Velykų sekmadienį, visi plūdo į Šventojo Kapo baziliką, stovinčią, kaip tikima toje vietoje, kur buvo nukryžiuotas Išganytojas. Anot žiniasklaidos, didžiausios maldininkų grupės buvo iš Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Filipinų, Kipro ir kaip niekad šiais metais buvo gausūs Egipto krikščionys. Pagrindinėms Kristaus Prisikėlimo šv. Mišioms vadovavęs Jeruzalės katalikų patriarchas Mišelis Saba, savo velykiniame kreipimesi vėl susitelkęs į nesibaigiantį izraeliečių ir palestiniečių konfliktą, paragino abi puses, o ypač jų lyderius nutraukti tarpusavio neapykantą ir tikėti meilės galia. Mes turime patikėti savo gebėjimu mylėti visus izraeliečius ir palestiniečius, kalbėjo ganytojas. Mes galime mylėti ir įgyvendinti teisingumą sau ir kitiems. Reikšdamas poreikį naujos pradžios, kuri būtų grindžiama gyvenimo, o ne iki šiol primestos mirties Šventojoje Žemėje perspektyva, patriarchas M.Saba reiškė įsitikinimą, kad abi tautos žydai ir arabai gali išsivaduoti iš baimės, kurią sąlygoja prievarta ir terorizmas, iš okupacijos, kuri buvo primesta stipriojo teise, taip pat iš mirties ir neapykantos logikos. Jūs, kurie žudote, nežudykite. Jūs, kurie neapkenčiate, liaukitės neapkęsti. Jūs, kurie okupavote žemę, grąžinkite ją savininkams, prašė Šventosios Žemės krikščionių dvasinis vadovas, pabrėždamas, kad tik abipusė meilė ir pasitikėjimas gali padėti susigrąžinti laisvę, saugumą ir išsiilgtą nepriklausomybę. Ganytojas pripažino, jog kalba apie meilę ir broliškumą priešpriešos apimtoje Šventojoje Žemėje gali būti nesuprasta, ypač vyriausybių. Tačiau ir jos, nors ir netikėdamos minėtu tvirtinimu, taip pat geba mylėti, sugyventi ir atnaujinti abiejų tautų santykius. Duodamas geranoriškumo pavyzdį, patriarchas M.Saba, kuris yra etinis arabas, savo Velykiniame kreipimesi pasveikino ne tik krikščionis, bet ir žydus su jų Pascha ir reiškė viltį, kad ši šventė taps palaimos, meilės ir teisingumo šaltiniu jiems ir visiems Šventosios Žemės gyventojams. Remti tikėjimo brolius Šventojoje Žemėje pasaulio krikščionių pareiga Nors Velykoms į Palestiną atvykę užsieniečiai maldininkai gerokai pagyvino prekybą bei kitus turistų aptarnavimo sektorius, tačiau daugumos palestiniečių, taip pat ir krikščionių ekonominė padėtis tebėra labai sunki. Dėl to švenčių išvakarėse Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Ignacas Musa Daudas buvo pasiuntęs laišką visiems pasaulio katalikų vyskupams kviesdamas Diddįjį penktadienį ar kurią nors kitą nacionalinio episkopato nustatytą dieną parapijose surengti specialią aukų rinkliavą Pro Terra Sancta. Ši paramos Šventosios Žemės katalikų bendruomenei tradicija yra sena minėtą rinkliavą dar 1618 metais buvo įsteigęs popiežius Paulius V, taip stiprinant pasaulio tikinčiųjų rūpinimąsi šventomis vietomis, susietomis su Atpirkimu. Savo laiške pasaulio vyskupams kardinolas J.Daudas, kuris iki tarnystės Vatikane buvo Antijochijos sirų katalikų patriarchas, primena, jog Viešpaties Žemė tebėra konflikto zona, todėl vietos krikščionių bendruomenės ir institucijos labai stokoja lėšų savo religinei, humanitarinei ir kultūrinei veiklai. Skurdas ir nedarbas sunkiai atsiliepia šeimų gyvenimui, ir tai sąlygoja nerimą keliantį nuolatinį krikščionių egzodo reiškinį, ypač jaunų sutuoktinių, kurie čia neturi perspektyvų saugiai ir oriai ateičiai. Žiniasklaidoje ta proga primenama, jog XX a. pradžioje krikščionys sudarė 25 proc. visų Šventosios Žemės gyventojų, o dabar, XXI a. pradžioje, tik 2,5 proc. Kardinolas I.Daudas priminė dažnai įvairiais lygiais kartojamą nuostatą, kad Palestinos krikščionių išėjimą reikia sustabdyti, nes jų buvimas yra svarbus regiono taikiai ateičiai ir Visuotinei Bažnyčiai, kuri šventosiose vietose turi rasti gyvas bendruomenes, kurios išpažįsta Evangelijos mokymą. Jis taip pat teigė, jog popiežius Benediktas XVI irgi visada pabrėžia, kad Visuotinė Bažnyčia turi nesibaigiančią atsakomybę Jeruzalės Motinos Bažnyčios atžvilgiu, kaip ir visi krikščionys turi nuolatinę pareigą paremti tikėjimo brolius ir seseris Šventojoje Žemėje. Terorizmo išpuolių negalima pateisinti jokiais argumentais Šventasis Tėvas kartu yra pabrėžęs ir ypatingą senosios Jeruzalės misiją skatinant visų krikščionių vienybę ir tarpreliginį dialogą. Melskimės už Jeruzalę, kad ji vis labiau taptų religijų ir žmonių susitikimo vieta, kad ji būtų tikroji taikos vieta, apie kurią praeityje rašė Bažnyčios tėvai, kalbėjo Popiežius vienoje praėjusių metų rudens bendrojoje audiencijoje. Prieš metus prasidėjusio savojo pontifikato pirmuosiuose kreipimuose Urbi et orbi didžiųjų liturginių švenčių Kalėdų ir Velykų proga Benediktas XVI taip pat neužmiršo pabrėžti taikos proceso Šventojoje Žemėje ir visuose Artimuosiuose Rytuose svarbos. Per praėjusias Kalėdas kalbėdamas Šv. Petro aikštę užpildžiusiai maldininkų miniai Popiežius meldė, kad Betliejuje užgimęs Jėzus suteiktų ryžto geros valios žmonėms Šventojoje Žemėje, Irake, Libane, kur išryškėję vilties ženklai būtų sutvirtinti teisingumo ir išminties įkvėptais veiksmais. Taip pat ir neseniai celebruotose Kristaus Prisikėlimo iškilmėse Benediktas XVI širdingai linkėjo, kad tie, kurie yra įvelti į kelis dešimtmečius trunkantį konfliktą Šventojoje Žemėje, pagaliau įsitrauktų į kantrų ir ištvermingą dialogą ir kad tokiu būdu būtų pašalintos senos ir naujos kliūtys trokštamoms deryboms. Popiežius kreipėsi į visą tarptautinę bendruomenę, kad ji ne tik rūpintųsi Izraelio saugumu, bet ir padėtų palestiniečių tautai įveikti kasdienio gyvenimo vargus bei užtikrinti ateitį sukuriant savąją valstybę. Šventasis Tėvas taip pat pačiais griežčiausiais žodžiais nevengia pasmerkti ir nesibaigiančių terorizmo išpuolių šiame regione, kurių aukomis dažniausiai tampa taikūs ir niekuo nekalti civiliai gyventojai. Tokiu išpuoliu kaip tik buvo sutrikdytas ir praėjusių Velykų džiaugsmas, kai balandžio 17 dieną savižudis teroristas iš radikalios Islamo Džihado grupės susprogdino užtaisą viename Tel Avivo restorane, dėl ko žuvo dešimt žmonių ir beveik šimtas buvo sužeisti. Po dviejų dienų vykusioje bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI sakė, kad jis jaučia didelį skausmą dėl šio tragiško įvykio ir kad baisus išpuolis skatina jį griežtai pasmerkti teroristinį aktą. Naujasis Palestiniečių autonominės savivaldos ministras pirmininkas Izmailas Hanija, priklausantis rinkimus laimėjusiai Hamas radikaliajai grupei, sakė, kad teroristinis išpuolis tebuvo teisėtas savigynos veiksmas ir kad šiuos veiksmus tegali sustabdyti tik palestiniečių žemių okupacijos nutraukimas. Tačiau popiežius Benediktas XVI pabrėžė, jog terorizmo išpuolių jokiais argumentais negalima pateisinti ir neapykantos aktai niekada negali garantuoti palestiniečių teisėtų siekių sukurti suverenų valstybinį židinį. Minėtoje bendrojoje audiencijoje Šventasis Tėvas meldė Dievo, Taikos Kunigaikščio, kad Jis būtų artimas izraeliečiams ir palestiniečiams ir kad tos tautos neitų tragiškos priešpriešos keliu, bet atnaujintų žingsnius, vedančius į taikų ir saugų sambūvį, vienų šalia kitų, kaip to paties dangiškojo Tėvo vaikų. Popiežius pakviestas aplankyti Šventąją Žemę Susidariusią padėtį Šventojoje Žemėje bei galimybę aplankyti šį regioną popiežius Benediktas XVI aptarė balandžio 6 dieną Vatikane vykusiame susitikime su Izraelio politikos patriarchu, Nobelio premijos laureatu Šimonu Peresu, kuris yra vadovavęs kelioms šalies vyriausybėms bei užėmęs daugelį kitų vyriausybinių postų. Dabar Š.Peresas yra vienas pagrindinių naujosios partijos Kadima veikėjų, kovo 24 dieną laimėjusos Kneseto rinkimus, ir bando sudaryti koalicinę vyriausybę, kuri valdytų šalį ypač sudėtingomis vidaus ir tarptautinėmis aplinkybėmis. Tai, kad popiežius Benediktas XVI rodo ypatingą suinteresuotumą tenykšte padėtimi, patvirtina Š.Peresui suteikta 40 minučių audiencija, kai pasimatymams su kitų valstybių vadovais jis paprastai skiria ne daugiau kaip 20 minučių. Š.Peresas, kuris perdavė Izraelio kol kas laikinojo premjero Ehudo Olmerto kvietimą Popiežiui apsilankyti Šventojoje Žemėje, spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo, jog šitas vizitas galėtų įvykti 2007 metais ir teigiamai paveikti taikos procesą. Vatikane paskelbtame komunikate taip pat pažymėta apie Izraelio vyriausybės kvietimą Šventajam Tėvui, tačiau nenurodoma galima vizito data. Tai, matyt, priklausytų nuo dviejų esminių dalykų: tolesnės politinės padėties Palestiniečių savivaldoje, juk Popiežius vizito metu pageidautų aplankyti ir Betliejų, kuris yra tos savivaldos teritorijoje, taip pat nuo Šventojo Sosto ir Izraelio tarpusavio santykių klausimų spendimo, ypač dėl katalikų nuosavybės Izraelyje apmokestinimo problemų. Spaudos konferencijoje aptardamas šiuos dalykus Š.Peresas abejojo, ar Hamas valdžioje išbus iki kitų metų. Nors ši radikali ir žinoma kaip terorizmą palaikanti grupė gana lengvai laimėjo sausio mėnesį vykusius rinkimus, tačiau, anot Š.Pereso, ji negali valdyti, nes nėra politinė partija, o tik grupė žmonių, kurie veikia specifiškai interpretuodami islamą. Tada religinė organizacija negali valdyti, nes politika grindžiama kompromisais, tačiau Hamas apie kompromisus nieko nenori girdėti. O dėl nejudančių į priekį Vatikano ir Izraelio derybų dėl katalikų bendruomenių ir institucijų nuosavybės apmokestinimo, Š.Peresas pažadėjo padėti, kad šie dalykai būtų išspręsti, tačiau jis nemanąs, jog tai sąlygotų Popiežiaus kelionės atidėjimą. Š.Peresas pastebėjo, kad Jonas Paulius II nelaukė, kol šios problemos bus išspręstos, atliko vizitą į Izraelį 2000 metais. Žinoma, tuomet buvo celebruojamas Didysis krikščionybės jubiliejus, ir ankstesnio Popiežiaus vizitas į Šventąją Žemę vyko pagal specialią piligrimystės programą, todėl Š.Pereso palyginimas vargu ar gali būti adekvatus. Jau tas faktas, kad derybos dėl nuosavybės moeksčių bei kitų Bažnyčios normaliai veiklai Šventojoje Žemėje svarbių klausimų yra apmirusios nuo diplomatinių santykių užmezgimo 1993 metais, verčia abejoti Izraelio vadovybės nuoširdžiu siekiu normalizuoti ryšius su Roma. Be abejonės, dabar tai gali atsiliepti Popiežiaus kelionės terminų nustatymui, nes Romos vyskupas pirmiausia vyksta lankyti savo tikėjimo bendruomenių ir yra jautrus problemoms. Užuot boikotavus, ieškoti teigiamų sprendimų Vatikano komunikate teigiama, kad Benediktas XVI ir Š.Peresas svarstė kitus klausimus, susijusių su Artimųjų Rytų taikos procesu, ir abu pasmerkė visas terorizmo formas, nepriklausomai nuo preteksto jas pateisinti. Vėliau Izraelio atstovai aiškino, kad Popiežius rodė suinteresuotumą ir paramą Š.Pereso iniciatyvai plėsti tarptautinį sąjūdį, kuris stengtųsi aiškiai atskirti religiją nuo teroro argumentų. Š.Peresas, be kita ko, pabrėžė, jog Popiežius labai gerai informuotas ir žino Šventosios Žemės reikalus, kurie jį domina, iki smulkmenų, todėl šiais klausimais su Benediktu XVI nesunku diskutuoti. Šventasis Tėvas ypač pabrėžė galimybę visų religijų tikintiesiems išpažinti savo tikėjimą ir laisvai patekti į jiems brangias šventąsias vietas be jokių apribojimų šiame regione. Š.Peresas vėliau žurnalistams kalbėjo, jog Popiežiui jis sakęs, kad Izraelio vyriausybė yra įsipareigojusi ne tik garantuoti laisvą priėjimą prie šventųjų vietų, bet ir siūlo finansinę paramą, kad piligrimų lankomos vietos būtų patrauklios ir patogios, turinčios atitinkamai išvystytą infrastruktūrą. Naujosios vyriausybės planuose dabar Izraelio valstybinėje teritorijoje esančio Nazareto miesto tradicinėje Galilėjoje, kur Jėzus praleido savo jaunystę, esminė renovacija. Tolesnėms politinių problemų Šventojoje Žemėje sprendimo perspektyvoms turi reikšmės ir demografinė regiono padėtis. Izraelis dabar turi 6,7 mln. gyventojų, iš kurių etniniai žydai sudaro 81 proc. ir likusieji 19 proc. yra arabai, turintys Izraelio pilietybę. Palestiniečių autonominėje teritorijoje yra 3,4 mln. gyventojų, kurių dauguma arabai. Taigi visoje Šventojoje Žemėje buvusioje mandatinėje Palestinoje yra 5,4 mln. žydų ir 4,6 mln. arabų. Kadangi arabų šeimos yra žymiai gausesnės, jų metinis prieaugis yra 4,1 proc., tuo tarpu žydų tik 1,8 proc., netolimoje ateityje žydų gali likti mažuma. Todėl yra svarbu ir kuo greičiau išspręsti dviejų valstybių žmonių izraeliečių ir palestiniečių taikaus sugyvenimo klausimą, nors tai padaryti dabar sunku, nes valdžioje atsidūręs Hamas atsisako pripažinti Izraelio egzistenciją. Tarptautinėje bendruomenėje ir ypač politiniuose sluoksniuose dabar aktyviai svarstomos naujos Hamas vadovaujamos Palestiniečių autonomijos administracijos boikoto klausimas. Tačiau Šventosios Žemės krikščionių lyderiai ir jiems pritaria JAV, Vokietijos bei kitų šalių episkopatai perspėja dėl galimo boikoto, kuris neišspręstų politinių problemų, bet neigiamai atsilieptų paprastų palestiniečių, kurie ir taip patiria didelius ekonominius sunkumus bei nedarbą dėl esamų struktūrų suirimo, gyvenimui. Užuot skelbę boikotą, mes kreipiamės į tarptautinę bendruomenę, kad ji pasinaudotų proga ir padarytų galą mūsų žemės ir visų jų gyventojų kančioms, sakoma balandžio viduryje paskelbtame trylikos Šventosios Žemės patriarchų kreipimesi. Mes kviečiame prisidėti prie mūsų žemės pasikeitimo, kad ji taptų šalimi, kuri šviestų iš visokio engimo ir baimės išvaduoto žmogaus garbe, kurioje Dievo garbė ir balsas apsireiškė žmogui.
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |