| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kauno istorijos fragmentai Vytauto Tamoliūno fotografijose Gabrielė KUIZINAITĖ
Kauno menininkų namuose dailininkas Vytautas Tamoliūnas savo kolegas ir gerbėjus nustebino fotografijos darbų paroda Kauno dienoraščio fragmentai. Daugiau kaip dvidešimtyje fotografijų yra užfiksuoti istoriniai XIX a. pabaigos XX a. pradžios Kauno Senamiesčio, Žaliakalnio, Šančių istoriniai pastatai, kurių egzistencija moderniame šių dienų laike yra laikina ir ribota, pasmerkta išnykti. Nuotraukos juodai baltos, paroda išsiskiria atlikimo technikos precizika. Parodą papildo poetės Dovilės Zelčiūtės eilėraščiai, kurie ne tik specialiai parašyti šiai parodai, bet ir vizualiai puikiai dera tarp nuotraukų. Daugelis iš mūsų V.Tamoliūną iki šiol pažinojome kaip tapytoją, stebinantį spalvingais didelio formato tapybos darbais bei unikaliu tapybos stiliumi. Pastaruoju metu periodikoje matome V. Tamoliūno fotografijas, jis dalyvauja ir bendrose fotografų parodose. Nuo 2001 metų dailininkas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, o nuo 2005 metų Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Naujausioje parodoje eksponuojamos fotografijos, sukurtos 2006 metais. Šį kartą menininko objektas istorinis statinys. Autorius fiksuoja svarbias ir gerai kiekvienam iš mūsų įsimenančias, tačiau jau baigiančias išnykti vietas. Žvelgiant į parodos fotografijas kyla klausimas: ar autoriaus tikslas yra tik dokumentiškai fiksuoti griūvančius pastatus? Greičiausiai ne tik dokumentinis statinio, esančio tarp būties ir nebūties, įprasminimas yra svarbus V.Tamoliūnui. Santykis su vieta, pastatu yra itin asmeninis, individualus. Autorius mato pastatą netikėtu rakursu, dažnas yra fotografuojamas iš apačios, kartais atrodo grėsmingas, griūvantis, užpildantis visą erdvę, kurioje niekam daugiau nebelieka vietos. Pastatas ir jo egzistencija, subjektyviai išgyventa ir suvokta fotografo, žiūrovą ar vertintoją provokuoja atrasti savąjį santykį, atrodytų, su pažįstama, gal net nusibodusia vieta, tarsi įspėjant: jos greitai nebeliks. Grėsminga laikinumo nuotaika yra paženklinti daugelis parodos darbų. Menama praeitis yra išlikusi pastato fragmentuose, architektūrinėje puošyboje, išlikęs statinio kontūro, kiemelio grožis, bet čia pat ir dabartis: griuvėsiai, šiukšlynai. Praeitis ir dabartis V. Tamoliūno fotografijose tarsi lenktyniauja, grumiasi, o kartais susilieja į nedalomą prieštarų vienovę. Atsivėrusios negyvenamos erdvės pro nebesančius, bet buvusius langus ar užkalti langai, trupantis pastato tinkas, voratinkliai, praradę savo funkciją daiktai visa liudija negailestingo laiko žingsnius, artėjimą link nebūties. V.Tamoliūno fotografijos įdomios tiek istoriniu, tiek meniniu požiūriu. Jo darbai išlaiko teminį vientisumą. Kiekviena fotografija atvira, padeda žiūrovui ar vertintojui susikurti savąjį santykį su laiku ir itin kontrečia erdve su tuo, kas dar šią akimirką yra išsaugota ir įprasminta. Laikui bėgant V. Tamoliūno užfiksuoti Kauno gatvių, kiemų, pastatų vaizdai neabejotinai įgaus dar didesnę istorinę vertę. O tuo tarpu fotografas cikle Kauno dienoraščio fragmentai siekia bent trumpam sustabdyti laiką, įsiklausyti į detales, suvokti architektūrinių proporcijų grožį bei jų laikinumą. Jo fotografijose stebima ir įsiklausoma, dažname darbe nevengiama sentimento. Subjektyvus žvilgsnis naujai įprasmina Kauno kultūrinio paveldo svarbą fiksuojant pastatų, kiemelių, gatvių fragmentus. Kaunas
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |