Kariuomenės karininkų sąvadas
Vytautas Jasulaitis, buvęs Vilniaus miesto meras, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų, Savanorių sąjungos atkūrėjų ir buvęs Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas, nuolat rūpinasi Lietuvos kariuomenės karininkų istorijos reikalais. Darbuojantis Krašto apsaugos ministerijoje, jo iniciatyva teko tartis kai kuriais pricipiniais numatomo karininkų enciklopedinio leidinio Lietuvos kariuomenės karininkai turinio ir struktūros klausimais. Karininkų, baigusių Prezidento Antano Smetonos karo mokyklą ar pasitobulinimo kursus užsienyje, sąvadą buvo palyginti nesunku sudaryti pagal išlikusius archyvus ar iš kitų šaltinių.
Viena keblesnių problemų okupacijos periodo pasipriešinimo kovų įvertinimas. Antrojo pasaulinio karo Europoje oficiali pabaiga 1945 m. gegužės 8 d. Okupuotoje Lietuvoje organizuotas ginkluotas pasipriešinimas tęsėsi iki 1953 metų. Laisvės kovotojai dėvėjo Lietuvos kariuomenės uniformą, laikėsi Respublikos Konstitucijos ir karinių statutų. Ginkluotoms formuotėms vadovavo karininkai arba kovotojai, turintys didelę kovų patirtį, kuriems nustatyta tvarka pagal einamas pareigas buvo suteikiami karininkų laipsniai. Buvo pasiūlyta 1941 metų birželio sukilėliams, Vietinės rinktinės, Tėvynės apsaugos rinktinės, partizanų rinktinių kovotojams, tiems, kurie kurį laiką ėjo kovinio vieneto vado pareigas, pripažinti atitinkamą karininko laipsnį. Ši nuostata tapo nacionalinės teisės norma. Kovotojams, gyviems ar po mirties, pripažįstamas garbingas Lietuvos kariuomenės kario savanorio statusas. Štai kodėl kiekvieno karininkų enciklopedijos tomo pavadinime pakartojami nepriklausomybės ir laisvės kovų metai (19181953).
Penktasis tomas apima biografijas karininkų, kurių pavardės prasideda LMN raidėmis. Tome išvardytos ne tik karininkų, bet ir 19181940 metų kariuomenės kapelionų, karo mokyklos 1940 metų aspirantų ir kariūnų, taip pat jau minėto ginkluoto pasipriešinimo kovotojų, kuriems nustatyta tvarka pripažintas karininko laipsnis, pavardės. Leidinio rengėjai kreipiasi į skaitytojus ir prašo pranešti apie pastebėtus netikslumus, taip pat teikti biografinių žinių ir nuotraukų tų karininkų, kurie pateks į kitus enciklopedijos tomus.
Tome pateikiamos biografijos įžymaus nepriklausomybės kovų karvedžio gen.ltn. Kazimiero Ladygos, bolševikų sušaudyto 1941 metais Sol Ilecko kalėjime; Tauro apygardos kapeliono mjr. Justino Lelešiaus-Grafo-Krivaičio, žuvusio 1947 metais; kariuomenės vado gen. ltn. Prano Liatuko, nukankinto kalėjime 1945 metais; vyriausiojo kariuomenės kapeliono arkiv. Teofiliaus Matulionio, du kartus kentusio Gulago katorgą. Pateko enciklopedijon ir juodosios istorijos figūra jaun.ltn. Juozas Markulis, užverbuotas NKVD agentas ir provokatorius Ąžuolas, Noreika, taip pat ir jo auka Didžiosios kovos apygardos vadas plk. Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, sušaudytas 1947 metais. Iš viso tome pateikta pusketvirto šimto biografijų, kurios atspindi ne tik laisvės kovų, bet ir okupantų nusikaltimų istoriją. Stropiai ir atsakingai dirbantis aštuoniolikos žmonių kolektyvas nusipelno padėkos ir visokeriopos paramos tęsiant šios enciklopedijos leidybą.
Sklaidant penktąjį Lietuvos karininkų kariuomenės karininkų sąvado tomą, savaime kyla seniai ne naujas, bet skaudžiai kirbantis klausimas: kodėl per šešiolika atkurtos nepriklausomybės metų neturime nė vieno, net pirmojo laisvės kovotojų karių savanorių enciklopedijos tomo? Jų jau galėjo, o gal ir privalėjo būti arti dešimties. Juk tokia enciklopedija su šykščiomis, bet patikrintomis žiniomis būtų pagrindinis šaltinis, kai tenka ieškoti ar tikrinti partizanų, ryšininkų, rėmėjų vardus, slapyvardžius, veiklą, vietoves. Tokių pavienių mėginimų būta, pavyzdžiui, B.Ulevičius pateikia žymesnių partizanų biografinių žinių Laisvės kovų archyvo 22 ir 23 tomuose. Tačiau šie spaudiniai negali atstoti visa apimančio enciklopedinio leidinio. Ne mažiau svarbu būtų žinoti ir okupantų baudėjų biografijas.
Edmundas SIMANAITIS
© 2006 XXI amžius
|