|
Valdančioji dauguma neturi daugumos
Atstatydinus A.Paulauską iš Seimo Pirmininko pareigų ir jo partijai pasitraukus į opoziciją, valstybės gyvenime vyksta įdomūs procesai. Nežinau kodėl, bet politologai ir opozicinės partijos kažkodėl nutyli vieną svarbų dalyką: Seime save vadinanti dauguma neturi daugumos. Paskaičiuokime: Darbo partija turi 39 mandatus, Socialdemokratų partija 22 (tačiau A.Sereika prie socialdemokratų prisijungė palikdamas Liberaldemokratų frakciją), Valstiečių liaudininkų partija 10 mandatų. Tai yra ne rinkėjų valios, o marginali interesų koalicija.
Kyla klausimas, kokios jėgos padeda išlaikyti status quo ir vėl išlikti valdžioje senajai komunistinei nomenklatūrai, susivienijusiai su avantiūristų sambūriu, pasivadinusiu Darbo partija. Remiantis viešosios politikos ir vadybos klasikų tvirtinimu, galime teigti: tokia situacija naudinga Lietuvos oligarchams ir populistams siekiant įtvirtinti savo valdžią.
Geriausias pavyzdys yra Kaunas, kai po 2000 metų savivaldybių rinkimų renkant merą jie veikė ranka rankon. Rajonuose yra skirtingų vietos oligarchų, kurie užima dominuojančią padėtį ir gali daryti įtaką. Greičiausiai V.Uspaskicho krikštatėvis A.Paulauskas sąmoningai pasitraukė iš koalicijos prieš savivaldybių rinkimus, kad sustiprintų savo įtaką savivaldybėse, kur bendros V.Uspaskicho ir A.Paulausko partijų pozicijos nėra geros. Paskutiniu metu ilgametis Seimo Pirmininkas nenumaldomai dešinėjo. Jo kalbos savo moralumu nenusileido V.Lansbergio kalboms. Tačiau ar tai nuoširdžios kalbos, ar tik noras pritraukti daugiau dešinėjančios visuomenės?
V.Muntiano kandidatūrą į Seimo Pirmininko postą parėmęs atstatydintasis A.Paulauskas aiškiai parodo, kad padeda įsitvirtinti valdžioje oligarchų partijai, o pats, kaip nuskriaustasis ir moralusis, sieks opozicijos lyderio posto. Tinkamas žmogus yra parinktas.
Anot A.Paulausko, V.Muntianas turėtų būti geras Seimo Pirmininkas. Tuo A.Paulauskas parodo, kad koalicijos nutraukimas yra tik formalus veiksmas, skirtas visuomenei ir viešiesiams ryšiams, tačiau jis neturi nieko bendra su realybe, nes kai prie kortų stalo šuleriai žaisdami apgaudinėja savo partnerius iš šono atrodo, kad vienas pralošinėja. Nenustebčiau, jeigu socialinės apsaugos ir darbo ministrė pasiliktų Vyriausybėje, kad ir sustabdžiusi narystę partijoje, nes darbiečiai neturi tokių gerų socialinės apsaugos specialistų. Į klausimą, ar liks ministre,V.Blinkevičiūtė atsakė: Pirmiausia turėčiau įsitikinti, kad tas žmogus, kuris ateina, tęs tuos darbus, galės dirbti taip, kad nebūtų jokių skandalų, sugriauta sistema, nebūtų padaryta vienadienių populistinių sprendimų. Tokį darbą atlikti gali tik labai patyręs, ne mažiau kaip 23 metus ministerijoje sėdintis pareigūnas tai yra ji pati. Na, gal labai paieškojus, rastų kokį tinkamą nemenklatūrinį senolį, nes jos vedama šeimos ir jaunimo socialinė politika taip skatino emigraciją, kad Londone gyvena daugiau lietuvių nei, pavyzdžiui, Kaune.
Visa tai yra akių dūmimas ir senosios nomenklatūros manipuliacijos dėl išlikimo valdžioje. Argi galima kitokiais motyvais paaiškinti tai, kad vedini nukentėję nuo koalicijos partnerių socialliberalai vėl laisvai balsuoja už tų pačių darbiečių pasiūlytą kandidatą į Seimo Pirmininko paregas?
Liberaldemokratų lyderio R.Pakso teigimu, dabar, kai griūva valdančioji dauguma, yra palankus metas liberaldemokratams grįžti į valdžią, tačiau jie į ją nesiverš ir tai darys, jei pamatys, kad būnant pozicijoje lengviau realizuoti jų deklaruotus siekius tvarką ir teisingumą. Tačiau jie išreiškė palankumą Darbo partijai, neatmetė galimybės su ja derėtis. Atrodytų keista, kad ant nacionalsocialistinės ideologijos balansuojantis politikas mato galimybę tartis dėl valdžios su prorusiškuoju populistu. Tautiškumas pamirštamas. Kodėl? Tikriausiai todėl, kad visų šių spektaklių vyriausiasis režisierius ne Lietuvoje.
Dainius VARNAS
Kaunas
© 2006 XXI amžius
|