Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Retro
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kas laukia Italijos?

Romanas Prodis su vaikaite Chiara

Atrodo, jog, nepaisant, kad ir kaip pasibaigs porinkiminė karštinė Italijoje, kai premjeras Silvijus Berluskonis pareikalavo paskaičiuoti tūkstančius ginčijamų biuletenių, tikriausiai naująją šalies Vyriausybę sudarys amžinasis S.Berluskonio priešininkas, kairiųjų koalicijos „Vienybė“, arba „Alyvmedis“, lyderis, buvęs Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis. Tai, atrodo, supranta ir S.Berluskonis, prieš Velykas pasiūlęs kitų šalių, pirmiausia Vokietijos, pavyzdžiu sudaryti plačios koalicijos vyriausybę. Tačiau R.Prodis iškart nepritarė tokiam pasiūlymui. Faktiškai po parlamento rinkimų Italija pasidalijo į dvi dalis, nes R.Prodžio kairioji koalicija gavo 25-35 tūkstančių balsų persvarą, kas tokioje didelėje valstybėje kaip Italija tėra labai minimalus skirtumas. Kitas dalykas, naujosios Vyriausybės sudarymas neabejotinai užsitęs, nes dabartinio prezidento Karlo Čiampio įgaliojimai baigiasi gegužės mėnesį, ir nepaisant to, kad Italijos prezidentas turi tik simbolinius įgaliojimus, tiktai jis gali pavesti sudaryti Vyriausybę. O naująjį prezidentą abeji Italijos parlamento rūmai – Žemieji deputatų rūmai ir Senatas – numato išrinkti tiktai gegužės viduryje.

Agentūros Reuters duomenimis, R.Prodžio koalicija Žemuosiuose rūmuose turės iš viso 348 vietas. O toji koalicija, kurioje daugiausia vietų turės „Alyvmedis“ (220 vietų), labai marga. Tai abi komunistų partijos: vadinamoji komunistinio atsinaujinimo partija – 41 vieta, senieji „nepersitvarkę“ komunistai dogmatikai – 16, Žaliųjų federacija – 15, partija „Rožė delne“ – 18, Demokratų sąjunga už Europą – 10 ir t.t. Taigi vadinamoji R.Prodžio Centro kairės koalicija labai įvairi, ją vienas Italijos politologas apibūdino taip: „Tai biri kaip smėlis kompanija“. Kita vertus, labai sunku pasakyti, kaip patyrusiam ekonomikos profesoriui, be abejo, puikiai suprantančiam reformų būtinumą, norint atgaivinti abiejomis kojomis šlubuojančią Italijos ekonomiką, pavyks susitarti su „persitvarkiusiais“ ir senaisiais komunistais, kurių demagogija, neva ginant žmonių interesus, atvedė šalį prie ekonominio nuosmukio. Pernelyg didelės socialinės garantijos sukėlė didžiulį biudžeto deficitą. Kitas dalykas – demografinė padėtis. Jau dabar Italijoje 30 proc. gyventojų yra pensininkai, o vien užuominos apie pensinio amžiaus didinimą sukelia aršius protestus. (Pensinis amžius Italijoje yra 55-57 metai). R.Prodžio koalicijos, vadinamos Centro kairiąja, daugiau nei minimali pergalė rodo, jog Italija susiskaldžiusi į dvi beveik lygias dalis. Šių rinkimų rezultatai pirmą kartą per pokario Italijos istoriją parodė ne tiktai beveik visiškai lygų politinių jėgų balansą, bet ir pirmą kartą jų rezultatai sukėlė daug abejonių. Kaip ir pirmą kartą nenorintis nueiti nuo politinės scenos S.Berluskonis išbuvo valdžioje visą kadenciją. Tokio dalyko pokario Italijoje irgi nebuvo. Būdavo, kad per parlamento kadenciją pasikeisdavo net keturi premjerai.

S.Berluskonio koalicijoje, kuri, pagal Reuters duomenis, Žemuosiuose rūmuose turės iš viso 281 vietą (630 vietų parlamente), nėra partijų, besiriejančių tarpusavyje. Paties S.Berluskonio partija „Pirmyn Italija“ turės 140 vietų, Nacionalinis aljansas – 71, Krikščionių demokratų sąjunga – 39, Šiaurės lyga – 26, kiti – 5. Panaši padėtis ir Senate (Aukštuosiuose rūmuose), kuriuose S.Berluskonio centro dešinieji turės 156 vietas iš 322.

Kad ir kaip ten būtų, Italijos laukia labai neaiški artimiausia ateitis. Jeigu R.Prodis neras kokių nors stebuklingų receptų, tai jo vyriausybė gali išsilaikyti tiktai kelis mėnesius, ilgiausiai metus, nepaisant jo politinės patirties tiek pačioje Italijoje, tiek ir Europos Sąjungos struktūrose. Be to, pereinamasis laikotarpis neabejotinai užtruks. Ir ne tiktai dėl besibaigiančios prezidento K.Čiampio kadencijos ir naujojo prezidento rinkimų. Paprastai naujoji Italijos vyriausybė po parlamento rinkimų formuojama kelias savaites. Šį kartą taip tikriausiai neatsitiks. Pirmiausia todėl, kad naujasis parlamentas pirma privalės išsirinkti naująjį prezidentą. Konsultacijos dėl jo kandidatūros jau vyksta. Daugumos politologų nuomone, jeigu iki gegužės 18 dienos, kai baigsis prezidento K.Čiampio mandatas, nebus sudaryta nauja vyriausybė, tai politinė sumaištis užsitęs labai ilgai. Tuo labiau kad pats prezidentas pareiškė, jog jis visai nenori teikti naujojo premjero. Kitaip tariant, nori išeiti ramus ir iki galo išlikti bešališkas, o visą užvirusią košę srėbti palikti savo įpėdiniui.

Petras KATINAS

Reuters nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“