Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Retro
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Migla virš „Ekrano“

Bronius VERTELKA

Spaudos konferencijoje dalyvavo (iš kairės) Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas, ūkio bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Kęstutis Daukšys bei Vilija Blinkevičiūtė

Taip atrodo „Ekrano“ įmonė

„Ekrano“ Darbininkų profesinės sąjungos pirmininkė Violeta Morkvėnienė Autoriaus nuotraukos

Išgyvens ar bankrutuos Panevėžio akcinė bendrovė „Ekranas“ – tai pagrindinė pokalbių, kuriuos girdi autobuse, prie spaudos kiosko ar gatvėje, tema. Šiuo metu visas įmonės turtas areštuotas. Panevėžio apygardos teismas nusprendė jai iškelti bankroto bylą. Jeigu toks sprendimas nebus apskųstas per dešimt dienų, tęsti šią procedūrą bus patikėta bendrovės bankroto administratoriui, kurį „Ekranas“ jau turi.

Bendrovės išlikimas kybo ant plauko

Į miesto savivaldybėje numatytą spaudos konferenciją atvyko būrys žiniasklaidos atstovų, ūkio, socialinės apsaugos ir darbo ministrai Kęstutis Daukšys bei Vilija Blinkevičiūtė, Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas. K.Daukšys susidariusią padėtį „Ekrano“ įmonėje vertino atsargiai. „Jau žino stiklo cechas, ką ir kiek jis turėtų gaminti. Tačiau negaliu pradžiuginti, jog stebuklas „Ekrane“ tikrai įvyks. Manau, jog bendromis Vyriausybės ir miesto valdžios pastangomis pavyks padaryti viską, kad tūkstančiai žmonių nebūtų išmesti į gatvę“, – sakė jis. Vyriausybė sudarė dvi darbo grupės. Pirmoji grupė spręs „Ekrano“ dirbančiųjų ir galimas miesto socialines problemas, antroji užsiims paieška potencialių investuotojų, kurie galėtų plėtoti gamybą Panevėžyje, bei nagrinės galimybes, ar dar įmanoma padėti kineskopus gaminančiai įmonei.

Miesto meras V.Matuzas neatmeta galimybės sukurti maždaug 600 darbo vietų, tačiau jis neįvardijo konkrečių kompanijų, kurios galėtų tai padaryti. Aukštaitijos sostinės vadovas užsiminė ir apie Panevėžio logistikos ir pramoninio – industrinio parko plėtrą. Tačiau komunikacijoms ir gatvėms tiesti reikalingos didelės lėšos.

Ministrę varė į kampą

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė vos ne rožinėmis spalvomis bandė vaizduoti galimų tūkstančių bedarbių ateitį. Ministrė tvirtino, jog įmonės žlugimo atveju dirbantiesiems būtų pritaikytos visos jiems priklausančios socialinės garantijos. Kaip būtų tai padaryta, priklausytų nuo įmonės bankroto administratoriaus. Tik, pasak jos, tai turi būti vos ne krištolinio tyrumo ir be nuodėmių žmogus. Kartu V.Blinkevičiūtė pripažino, jog tokių Lietuvoje – nedaug. Ministrė priminė, jog Vyriausybės sudarytame Garantiniame fonde sukaupta 30 milijonų litų.

V.Blinkevičiūtė džiaugėsi, jog „Ekrane“ pradėjo veikti Panevėžio darbo biržos filialas. Šiuo metu mieste yra apie 300 laisvų darbo vietų. Išmestiems į gatvę žmonės darbo birža padės persikvalifikuoti. Anot ministrės, dėl savo tolesnio likimo neturėtų per daug nuogąstauti ir priešpensinio amžiaus žmonės. Pagal įgytą darbo stažą jiems bus mokamos pašalpos.

Turėjo stabilią ateitį

Ne kartą ir skirtingais metais man teko lankytis „Ekrane“. Stebino gamybinių patalpų sterili švara, jauki įmonės teritorijos aplinka. Kaip mėgstama sakyti, tvarkai palaikyti čia nereikėjo šlubo vokiečio. Cechuose – akinamai baltus chalatus dėvinčios moterys – kineskopų montuotojos. Dirbti „Ekrane“ buvo savotiškas prestižo reikalas: mėgėjai paūžti ar patinginiauti jame ilgai neišsilaikė.

„Ekrane“ dirbo šeimos, todėl susikūrė jų dinastijos. Dirbo ne už minimalų atlyginimą. Algą gaudavo irgi ne vokeliuose. Nuo uždarbio priklausė ir pensijos dydis. Ekraniečiai pirko lengvuosius automobilius, butams įsigyti ėmė kreditus iš banko, žinodami, kad turės iš ko skolą grąžinti. Blogiausiu atveju, pasiskolinus iš kaimynų, buvo ir kuo atiduoti.

Profsąjungos pirmininkė netiki ministrės pažadais

Gražioje vietoje, netoli Nevėžio užtvankos stovinčiame „Ekrane“ – tyku. Automobilių stovėjimo aikštelėje – keliolika mašinų. Įmonėje užgesintos stiklo lydymo krosnys. Dirba tik bendrovei funkcionuoti reikalingos tarnybos.

„Ekrane“ veikia trys dirbančiųjų teises ginančios profsąjungos. Darbininkų profesinės sąjungos pirmininkė Violeta Morkvėnienė pasakojo, jog ši visuomeninė organizacija, gyvuoja 14 metų, turi 430 narių. Tai nėra daug, žinant, kad „Ekrane“ dirba per keturis tūkstančius žmonių. Profsąjungos pirmininkė teigė, jog tokį narių skaičių lėmė pačių dirbančiųjų abejingumas, pasyvumas, netikėjimas savo ateitimi. Vadovauti darbininkų profsąjungai V. Morkvėnienei patikėta beveik prieš metus, nors įmonėje ji dirba 22 metus. Panevėžietė džiaugėsi, jog įmonės vadovai nevaržo profsąjunginės veiklos, ji neturėjo jokių problemų bendraudama su jais.

V.Morkvėnienė skeptiškai vertino ministrės V.Blinkevičiūtės teiginius, jog atleistieji iš darbo nepajus skriaudos.

„Jos žodžiai – tai kaip muilo burbulas. Kas norės įdarbinti vidutinio amžiaus žmogų? Aš abejoju, kad visi keturi tūkstančiai įmonės darbuotojų susiras naują darbą. Visą gyvenimą pradirbę elektronikos pramonėje, kažin ar norės persikvalifikuoti į statybininkus. Darbščiam žmogui reikia darbo, o ne laikinų bedarbio išmokų. Ką daryti tokiems, kurie yra paėmę kreditus iš banko? Jauni žmonės, nesukūrę šeimų, manau, bandys ieškoti laimės užsienio šalyse“, – kalbėjo V. Morkvėnienė.

Pasiteiravus, kaip pati elgtųsi, jeigu įmonė bankrutuotų, moteris sakė: „Dar pernai „Ekrane“ dirbo ir mano vyras, tačiau šiuo metu jis darbuojasi kitur. Taigi šiokios tokios pajamos į šeimą keliautų. Pati irgi nesėdėčiau be darbo, nes turiu pasiėmusi paskolą butui“.

Teikia konsultaciją

„Ekranas“ turi maždaug 220 milijonų skolos. Tačiau, nutraukus gamybą, Panevėžys prarastų šešis milijonus litų per metus – tiek lėšų mokesčių pavidalu patenka į jo biudžetą iš „Ekrano“. Kaip gyventi, ką daryti, jeigu atsidurtų gatvėje, ekraniečiams į pagalbą atėjo darbo birža. Vertingą konsultaciją jiems suteikia biržos tarpininkės. Jos informuoja apie laisvas darbo vietas, aiškina, kokius dokumentus reikia turėti registruojantis darbo biržoje, supažindina, kaip skaičiuojama bedarbio pašalpa ir kaip nustatomas jos dydis.

Darbo biržos darbuotojos pataria stengtis įsidarbinti pagal turimą profesiją. Jeigu tai netenkina, biržoje rengiami persikvalifikavimo kursai. Šiuo metu trūksta statybininkų, automobilių remonto šaltkalvių. Per 3-4 mėnesius galima įgyti pageidaujamą profesiją. Mokslo metu mokama stipendija. Gyvenančiam rajone padengiamos kelionės išlaidos. Baigus kursus yra didesnė galimybė įsidarbinti.

„Ekrane“ tokią konsultaciją galima gauti nuo balandžio 19 dienos. Pirmą dieną čia atėjo apie 80 lankytojų. „Vienas vyriškis, išklausęs mano pateiktas žinias, padėkojo ir sakė, jog nuo to jo akyse tapo šviesiau. Praradęs darbą, jau žinotų, ką pačiam daryti, kas jo laukia“, – tokiu savo darbu buvo patenkinta darbo biržos tarpininkė Rūta Purtulytė.

Bankrutavus „Ekranui“ Panevėžyje nedarbo lygis padvigubėtų ir siektų per 6 procentus.

Meldžiasi, kad rastų išeitį

Švč. Trejybės bažnyčios rektorių kan. Bronių Antanaitį iki širdies gelmių sujaudino tai, kad panevėžiečių šeimos, dirbančios „Ekrane“, gali būti išmestos į gatvę. Jis išgyveno, jog lankantys mokyklą jų vaikai tada liktų be reikiamos materialinės paramos, būtų sunku verstis pačioms šeimoms. Jeigu žmonės būtų priversti vykti ieškotis darbo užsienyje, dar labiau ištuštėtų miestas. Yra panevėžiečių, kurie žada nebegrįžti, ten ilgam įsikuria. Skaudu, kai žmonės netenka darbo. Jiems tai baisus smūgis psichologiškai.

Kiekvienų šv.Mišių metu kanauninkas prašo, kad streso ištikti žmonės nepalūžtų. Tapus bedarbiais, po jų kojomis būtų išmuštas tvirtas pagrindas „Gal apšvies valdžiai protą, gal ras ji kokią išeitį. Gal reikia kreiptis į užsienį pagalbos? Bet Dievas labiausiai tuo rūpinasi, todėl reikia melstis“, – kalbėjo šventovės rektorius.

Švč. Trejybės bažnyčioje šia intencija bus meldžiamasi iki tol, kol pragiedrės dangus virš „Ekrano“. Su jo dirbančiaisiais savo malda bus ir kan. B.Antanaitis. „Kada vežė į Sibirą, žmonės prarado galimybę dirbti savo žemę. Dabar tūkstančiams žmonių darbas „Ekrano“ įmonėje – savotiškas pragyvenimo šaltinis. Netekę darbo, nežinia, ką jie gali sugalvoti. Kur rasi kitą tokį fabriką, kad šitokią atleistųjų minią galėtų priimti. Tai ne vienas žmogus ir ne kariuomenė, kurią galima iš vieno fronto perkelti į kitą“, – sielojosi 81 metų dvasininkas. Sutikę kanauninką, tikintieji dėkoja, kad jis gyvena į nežinią patekusių „ Ekrano“ darbuotojų rūpesčiais.

Panevėžys

© 2006 „XXI amžius“