|
Apie nepagrįstus priekaištus skirstytojams
Lietuvos Caritas pozicija maisto iš intervencinių
atsargų tiekimo nepasiturintiesiems klausimu
Lietuvos Caritas sutikus dalyvauti Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims (MIATLNA) programoje ir vasario-kovo mėnesiais realiai pradėjus dalyti produktus (miltų, ryžių, makaronų pakuotes), o ypač LR Vyriausybei paskyrus šiai akcijai administruoti 100 tūkst. litų, pasigirdo nevienareikšmiškų akcijos vertinimų. Šios akcijos priešistorės ir vykdymo klausimu turime paaiškinti štai ką:
1) 2005 m. balandžio 28 d. pasirašytas bendras Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų minsterijų ministrų įsakymas, kuriuo patvirtintas Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims (MIATLNA) programos veiksmų įgyvendinimo planas;
2) Vykdant minimą planą, SADM paskelbė konkursą labdaros organizacijoms, galinčioms dalyvauti ES maisto atsargų dalijime nepasiturintiesiems. 2005 m. gegužės 26 d. SADM ministrės įsakymu Nr. A1-151 patvirtintos konkursą laimėjusios trys labdaros organizacijos: asociacija Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, labdaros ir paramos fondas Lietuvos ir JAV iniciatyvos (populiariai vadinamas Maisto banku) ir tradicinė religinė bendrija Lietuvos Caritas;
3) Lietuvos Caritas sutiko įsitraukti į šią akciją tik su sąlyga ir organizatorių valdžios institucijų pažadu, kad akcijos administravimo, sandėliavimo, transporto, ryšių ir kt. išlaidos bus kompensuojamos, o pats dalijimo procesas visokeriopai bus remiamas valstybės ir savivaldybių institucijų;
4) Caritas, kaip organizacija, išsilaikanti ir savo veiklą finansuojanti iš minimalių savanoriškų aukų bei tikslinės paramos socialiniams projektams, neturi ir negali skirti papildomų lėšų ES maisto akcijai vykdyti. Taip pat nemanome, kad intervencinių maisto atsargų dalijimas yra panacėja nuo skurdo Lietuvoje. Esame ne kartą viešai pabrėžę, kad Vyriausybė kur kas efektyviau atliktų savo pareigas rūpindamasi darbo vietų kūrimu, įstatymais nustatydama žaidimo taisykles, ginančias pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesus, o vienkartinių ar tęstinių pašalpų dalijimą (kuris apskritai demoralizuoja, neskatina gaunančiųjų iniciatyvos) siedama su asmeninių įsipareigojimų ir asmeninės atsakomybės skatinimu. Todėl ES intervencinių maisto atsargų dalijimo akciją vertiname kaip laikiną ir dalinę priemonę čia ir dabar esančiam ekstremaliam nemažos piliečių dalies skurdui sušvelninti. Kaip krikščioniška organizacija, negalėjome atmesti Vyriausybės pasiūlytos galimybės bent taip palengvinti nepasiturinčiųjų dalią, tačiau manome, kad ši ir panašios akcijos bus iš tiesų veiksmingos tik tuomet, jei jas lydės į socialinį teisingumą, solidarumą bei dorovinį vertybinį visuomenės ugdymą sutelktas bendrosios valstybės strategijos kūrimas;
5) Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustatytus kriterijus minėtoje akcijoje per septynis mėnesius apie 180 tūkst. nepasiturinčiaisiais pripažintų Lietuvos gyventojų turi gauti devynis tūkstančius tonų maisto produktų (kas mėnesį po keletą kilogramų produktų vienam asmeniui). Lietuvos Caritas, kaip labiausiai išplitusią tinklinę struktūrą turinti nevalstybinė organizacija, apsiėmė aptarnauti 76 proc. visų akcijoje remiamų asmenų praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje. Tikrovėje tai reiškia visų Lietuvos Caritas struktūrų, kuriose darbuojasi apie 2000 savanorių talkininkų, sunkų, įtemptą ir atsakingą nemokamą darbą maisto dalijimo laikotarpiais 3-5 dienas per savaitę. Manome, kad tai yra didžiulė Bažnyčios ir Lietuvos Caritas geros valios investicija. Mūsų gaunama parama iš Lietuvos Vyriausybės rezervo fondo, mūsų prašoma parama akcijai vykdyti iš savivaldybių ir seniūnijų tėra būtiniausias valstybės prisidėjimas prie savųjų piliečių (ne kokių nors specialių Bažnyčios ar Caritas žmonių!) minimalaus pragyvenimo užtikrinimo. Kitaip sakant, konstitucinė visų lygių Valstybės įstaigų pareiga, o ne kokia nors ypatinga malonė. Todėl priekaištai, kad šiai akcijai prašome valstybės ir savivaldybių paramos, yra absoliučiai nepagrįsti. Europos Sąjungos nuostatos reikalauja, kad intervencines maisto atsargas nepasiturintiesiems dalytų nevalstybinės organizacijos. Todėl, Valstybės institucijoms prašant, Lietuvos vyskupams leidus, norėdamas tegul ir daline pagalbos priemone lengvinti vargstančiųjų padėtį, šioje akcijoje atsidūrė Lietuvos Caritas. Jeigu būtų atrastas koks nors kitas sprendimo būdas pavyzdžiui, dalyti maisto paramą nepasiturintiesiems ministerijų, savivaldybių ar kitų struktūrų jėgomis mielai šį darbą joms perduotume. Lietuvos Caritas yra patikėtas Katalikų Bažnyčios sociopastoracinių uždavinių vykdymas, kuris apima labai platų problemų bei darbų spektrą; nesiekiame ir negalime susiaurinti Caritas misijos vien tiktai iki daiktinės labdaros dalytojų vaidmens.
Drauge norime nuoširdžiai padėkoti visiems minėtų trijų ministerijų, savivaldybių, seniūnijų darbuotojams, kolegoms iš kitų NVO ir savanoriams talkininkams, kurie, teisingai suprasdami bendrąjį visuomenės interesą, geranoriškai padeda Lietuvos Caritas darbui tiek kasdienėje veikloje mažinant skurdą ir ginant žmogaus orumą, tiek ES intervencinių maisto atsargų dalijimo akcijoje.
Kun. Robertas GRIGAS,
Lietuvos Caritas generalinis direktorius
© 2006 XXI amžius
|