Vaikų poetą Martyną Vainilaitį prisimenant
Jau du nuostabūs, o širdžiai labai savi Dievo vaikai, baigę žemiškąją kelionę, parkeliavo į gimtąją Varėnos žemę.
Tai lituanistinių studijų Vilniaus universitete 1965-1970 metais bičiulis ir plunksnos brolis, unikalus baltiškosios kultūros inkliuzas poetas, anot jo paties, Dzūkijos girių blūdas Antanas Kalanavičius (1945 06 05 1992 09 13) ir šių metų Joninių išvakarėse Mergežeryje palaidotas, į savo gyvenimą-pasaką privertęs darsyk atkreipti visų gimtajai literatūrai neabejingų lietuvių akis ir širdis, mūsų, vaikų literatūros olimpe amžinai tvirtai ir jaukiai būsiantis (nes esantis!) poetas Martynas Vainilaitis.
Su M.Vainilaičiu, kaip ir P.Širviu, J.Pylipaičiu, J.Stuku ir kai kuriais kitais saulėto atminimo vyrais 1968 metais Vilniaus centre supažindino taip pat pernai einančiuosius palikęs dainingasis kurso draugas, rašytojas Viktoras Brazauskas. M.Vainilaitis jau tuomet daugelį vertė gerbti už virtuoziškai sugrotus vaikams skirtus eilėraščius, poemėles. Jo išskirtinė poetinė klausa, atida žodžių spalvai, jų tobulai žaismei, kurios šaknys gimtojoje dzūkiškoje dainuojamojoje poezijoje, ir dienąnakt būdraujanti saviklausa, pasiaukojantis darbas kasmet vis nepaprastą talentą bylojančiomis knygomis vaikams skyrė M.Vainilaičiui ilgaamžę vietą lietuvių vaikų literatūroje. Jį pralenkti sunku. Į jį, kaip ir į Vytę Nemunėlį, gali tik bandyti lygiuotis: net 30 knygų mažajam Lietuvos skaitytojui!
Su poetu M.Vainilaičiu bendravome daug kartų. Ypač 1980-1985 metais, kai jis su taip pat jau išėjusiais į Anabūvį vaikų rašytoju M.Krasausku (K.Maruku) ir dailininku E.Žiauberiu dirbo Genio žurnale. Užtarė, rinkosi spaudai manuosius posmus, patarė, kaip geriau, už tai esu labai dėkingas. Man smagu kaskart atsiversti meistriškai sueiliuotas M.Vainilaičio knygas vaikams, kurių skaitytojų daug ir Palangoje, Šventojoje, visoje Lietuvoje.
Pasakų karaliui M.Vainilaičiui (1933 01 26-2006 06 20) skiriu šį eilėraštį:
Atriš juokų maišelį,
Vėl skriesim karietėlėm,
Aidės spalvotas kelias
Linksmi vaikai ir gėlės.
Valdyt net jūrą gali
Eilėraštis nuo seno,
Martynas kaip karalius
Mūs Lietuvoj gyvena.
Dangum apsiuvęs žemę,
Martynas dangų rėdo,
Ir paukščiai naktį ramią
Jo pasakas išgieda.
Dzūkuti strazdužėli,
Siųsk Mergežerio kraičio
Paporink pasakėlių
Vis lūpom Vai-ni-lai-čio.
Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Palanga
© 2006 XXI amžius
|