Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Juozas Vokietaitis – lietuviškos mokyklos kūrėjas

Zigmas TAMAKAUSKAS

Juozas Vokietaitis

Neseniai Kauno „Saulės“ gimnazijoje jos vadovybės iniciatyva buvo surengta įdomi tarptautinė konferencija „Saulės“ švietimo draugijai – 100 metų“. Toje konferencijoje man teko skaityti pranešimą apie Juozą Vokietaitį, jo indėlį kuriant lietuvišką mokyklą, plečiant „Saulės“ švietimo draugijos veiklą. Šios temos mintimis norėčiau pasidalyti su „XXI amžiaus“ skaitytojais.

Tie didieji vartai…

Marija MACIJAUSKIENĖ

Kotryna Grigaitytė

Ne visi gimstam su žvaigžde kaktoje, tačiau kiekvienas turime tokiu būti nors buityje ir ypač šeimoje, kad augtų taurumas, pagarba ir pagalba kitam, pareigos jausmas, kad išsaugotume dar protėvių mums patikėtas moralines vertybes. Apie tai pagalvojau, kai jau seniai besivaikančių pinigo, tuščio efekto vienadieniais fejerverkais, instaliacijomis ar nepagarbiais, iškreiptais klasikinės dramaturgijos pastatymais scenoje gniuždoma mūsų kultūra, dažnai nesusigaudantį įvykių siautalynėj žmogų stumia į nuosmukį.

Kelionė po Altajų su Vytautu Cinausku

Kęstutis MIKELIŪNAS

1982 metais Altajuje prie Katunės upės. Matyti kabantis tiltas, kuriuo važiuoja 10 tonų svorio mašinos. Kairėje įsirėmęs stovi V.Cinauskas. Dešinėje prie E.Cinauskienės sėdi J.Girijotas

Pernai birželio 11 dieną M.Mažvydo bibliotekoje buvo numatytas 1941 metų tremtinio, poeto Vytauto Cinausko (1930 06 06-2005 06 07) literatūrinis vakaras, skirtas jo 75-mečiui. Neteko tada paklausyti Vytauto eilių – Jubiliatas netikėtai iškeliavo Amžinybėn.

Gausiai rinkosi vilniečiai, tremtiniai, draugai į Rašytojų namus, kad pareikštų paskutinę pagarbą doram, kukliam žmogui, talentingam poetui, nuėjusiam sunkų gyvenimo kelią.

Vaikų poetą Martyną Vainilaitį prisimenant

Jau du nuostabūs, o širdžiai labai savi Dievo vaikai, baigę žemiškąją kelionę, parkeliavo į gimtąją Varėnos žemę.

Tai lituanistinių studijų Vilniaus universitete 1965-1970 metais bičiulis ir plunksnos brolis, unikalus baltiškosios kultūros „inkliuzas“ – poetas, anot jo paties, „Dzūkijos girių blūdas“ Antanas Kalanavičius (1945 06 05 – 1992 09 13) ir šių metų Joninių išvakarėse Mergežeryje palaidotas, į savo gyvenimą-pasaką privertęs darsyk atkreipti visų gimtajai literatūrai neabejingų lietuvių akis ir širdis, mūsų, vaikų literatūros olimpe amžinai tvirtai ir jaukiai būsiantis (nes esantis!) poetas Martynas Vainilaitis.